Gimęs 1941 m. vasario 20 d. Čiobiškyje, R. Minderis pirmuosius savo gyvenimo prisiminimus siejo su apkasais, kuriuose tekdavo slapstytis nuo karo bombų. Anksti netekęs motinos, sunkiais pokario metais prieglobstį nuo bado rado Vilniaus vaikų namuose. Ten iš vyresnių vaikų – Pranciškaus Peluričio, Eugenijaus Judino, Vytauto Sinkevičiaus ir kitų – išgirdo apie baleto mokyklą ir išsiprašė nuvedamas į stojamuosius egzaminus. Ir buvo priimtas.
Jau po metų buvo vykdoma gabių vaikų atranka Leningrado choreografijos mokyklai (dabar – A. Vaganovos baleto akademija Sankt Peterburge). Choreografas Vytautas Grivickas įžvelgė R. Minderio talentą, ir berniukas kartu su kitais perspektyviais vaikais iš Lietuvos išvyko mokytis į Rusijos didmiestį.
Maždaug pusmetį lietuviui netgi teko dalintis tuo pačiu internato kambariu su garsiuoju Rudolfu Nurejevu, tačiau draugystė nesusiklostė, nes šis bendramokslius iš Lietuvos anuomet pravardžiuodavo „fašistais“.
1959 m. pradedančiųjų šokėjų grupė sugrįžo į Vilnių. Tuo metu Bronius Kelbauskas statė baletą „Bolero“ ir jaunam solistui skyrė pagrindinį vaidmenį. Po sėkmingo debiuto pasiūlymų atsirasdavo vis daugiau. Pasak teatro istoriko Jono Vytauto Bruverio, R. Minderis per dvidešimt aktyvios sceninės kūrybos metų sukūrė pagrindinius vaidmenis beveik visuose trupės repertuare buvusiuose baletuose.
Tai buvo visų P. Čaikovskio baletų princai (o „Gulbių ežere“ – dar ir Rotbaras), Albertas A. Adamo „Žizel“, Bazilis ir Don Kichotas L. Minkuso „Don Kichote“, Febas C. Pugni „Paryžiaus katedroje“, Francas J. Strausso „Žydrajame Dunojuje“, Spartakas A. Chačaturiano balete „Spartakas“, Vronskis R. Ščedrino balete „Ana Karenina“ ir kt.
Šoko pagrindinius vyrų vaidmenis ir lietuviškuose baletuose – E. Balsio „Eglė žalčių karalienė“, J. Juzeliūno „Ant marių kranto“, J. Indros „Audronė“, A. Rekašiaus „Aistros“ ir „Gęstantis kryžius“. Vaidino Žilviną 1965 m. pasirodžiusiame Lietuvos kino studijos filme-balete „Eglė žalčių karalienė“.
Su Lietuvos operos ir baleto teatro koncertinėmis programomis gastroliavo Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Konge, Sirijoje ir kitose šalyse.
Svarbiausios R. Minderio scenos partnerės buvo Genovaitė Sabaliauskaitė, Aliodija Ruzgaitė, Leokadija Aškelovičiūtė, Svetlana Masaniova.
1969–1972 m. R. Minderis dėstė M. K. Čiurlionio menų mokyklos Choreografijos skyriuje. Vėliau net 17 metų – nuo 1976 iki 1993 m. – vadovavo Lietuvos operos ir baleto teatro Baleto trupei.
Paskutinįkart pasirodęs LNOBT scenoje kaip Karalius P. Čaikovskio balete „Miegančioji gražuolė“, gyvenimo pabaigoje R. Minderis apgailestavo, kad užgriuvusi pandemija ir suprastėjusi sveikata nebeleido jam lankytis baleto spektakliuose.
Pernai solisto jubiliejaus proga H.Šabasevičius jį kalbino Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre:
Raimondas Minderis bus pašarvotas laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ (Ąžuolyno g. 10, Vilnius) trečiadienį, 2022 m. kovo 23 d. nuo 10 iki 13.30 val. Laidotuvės šalia esančiose Sudervės kapinėse.
