Sekantys režisierės kūrybą, atpažins Arthuro Schnitzlerio pavardę ir jo dramą „Ratelis“. Būtent pagal šią pjesę 2010 m. Ross sukūrė spektaklį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, pavadindama jį „10 dialogų apie meilę“. Kažkada sakiusi, jog kūryboje visuomet grįžta prie austrų ir vokiečių dramos, režisierė taip ir pasielgė, tik šį kartą subūrė įspūdingą tarptautinę komandą A.Schnitzlerio kūriniui perrašyti.
Austrų dramaturgas kūrė tekstus ir situacijas apie ribinį, nestabilų ir pervartų kupiną laiką, – apie Vieną ir Europą, atsidūrusias ant Pirmojo pasaulinio karo slenksčio. Žmonės jose atstovauja ir realiems charakteriams, ir skirtingoms klasėms, ir atpažįstamiems tipažams.
XX a. pradžiai ypatingai atvirai kalbėjęs apie seksą autorius paradoksaliai išnaudojo jo paslaptingumą. Dešimties Vienos archetipinių veikėjų susitikimai „Ratelyje“ kūrė seksualinio intymumo pripildytą scenų montažą, kuriame persipina ir kinta socialinės klasės, amžius ir lytis. Taip A.Schnitzleris kūrė ryšius tarp individų, kurių jokiu kitu būdu nesujungtų socialinės santvarkos normos.
Jei 2010-ųjų Lietuvoje tokios temos dar galėjo būti ne tik aktualios, bet ir, kaip teatrui pridera, intriguojančios ir šokiruojančios, šiandienos Europai, vėl stovinčiai ties naujai kuriamomis ribomis, vis dėlto rūpi nauji A.Schnitzlerio istorijų kampai.
Tą įrodo ir Y.Ross suburta komanda: dešimt tarptautiniu mastu pripažintų rašytojų buvo pakviesti susipažinti, o vėliau sulaužyti A.Schnitzlerio taisykles. Kiekvienas gavo po konkrečią „Ratelio“ sceną ir ją perrašė.
Šiandienos minties rezultatas kardinaliai skiriasi nuo originaliojo, scenose praktiškai nebeliko sekso, vietoje jo – daug diskusijų apie tai, ką reiškia santykiai, ko šiandien vienas iš kito tikisi gyvenimo partneriai, kaip susitvarkyti su savo baimės ir nesaugumo jausmu... Kur mes esame moterų emancipacijos, savarankiškumo ir lygybės atžvilgiu? Ar jausmingumas ir atvirumas gali būti vyriškumo dalis? Ar mes priimame lyties takumą, ar priešinamės įvardžių revoliucijai?
Tekstai mus prajuokina, paliečia, o kartais tarsi išsprogsta, taikliai parašyti talentingos kūrėjų grupės, kurią sudaro: Lydia Haider, Sofi Oksanen, Leïla Slimani, Sharon Dodua Otoo, Leifas Randtas, Michailas Durnenkovas, Hengameh Yaghoobifarah, Kata Wéber, Jonas Hassenas Khemiri ir Lukas Bärfussas.
Pasakodama apie kūrybinį procesą, Ross atkreipė dėmesį į tai, jog toks didelis skaičius dramaturgų ne tik padeda spektakliui įgyti daugiaplaniškumo bei leisti išgirsti daugiau skirtingų balsų. Tuo pačiu ši „balsų polifonija“ turi būti sustyguota lyg gerai suderintas muzikos instrumentas.
Tai ir būsianti pagrindinė režisierės užduotis, po kurios, žinoma, seks darbas su būriu talentingų Šveicarijos ir Vokietijos aktorių: Sibylle Canonica, Ursu Peteriu Halteriu, Tabita Johannes, Michaeliu Neuenschwanderiu, Matthiasu Neukirchu, Lena Schwarz, Yodit Tarikwa ir kt.
Šiuo metu Yana Ross ruošiasi spektakliui Šveicarijoje, kur nuo 2019 metų priklauso Ciuricho Schauspielhaus teatro kūrybinei komandai. Premjera Zalcburge yra festivalio ir Ciuricho teatro koprodukcija. Paklausta apie pasirodymą bene pagrindiniame Austrijos ir Europos menų festivalyje, Y.Ross pabrėžė, jog būti jo dalimi yra ne tik didelė garbė šiandien, bet ir suvokimas to, jog esi įrašomas į istoriją kartu su čia anksčiau prisistačiusiais iškiliausiais kūrėjais.
Panašu, jog tokių momentų režisierės kelyje bus ir daugiau, mat netolimoje ateityje jos laukia bendradarbiavimas su legendiniu ir vienu seniausių Vokietijos teatrų „Berliner Ensemble“, kurio pradžią žymi teatralams ypatingai svarbaus Bertoldo Brechto pavardė.
Y. Ross premjeriniai spektakliai Zalcburge bu rodomi liepos 28, 31 bei rugpjūčio 3-11 dienomis. Ištikimiausius žiūrovus riektų perspėti, jog bilietai į šiuos spektaklius sparčiai dingsta ir kai kurių dienų pasirodymai yra išpirkti.
Vis dėlto esančius netoliese ar norinčius susiplanuoti įspūdingą kelionę, suvilioti gali ne tik Zalcburgo architektūra, bet ir žinia, jog rugpjūčio mėnesį šiame aukščiausio lygio festivalyje galime kas vakarą matyti Lietuvos kultūrai nusipelniusių moterų pavardes.
Greta Y.Ross premjeros dramos programoje, lietuvių pavardes išvysime tarp operos spektaklių solistų. Asmik Grigorian įkūnys net tris personažus G. Puccini „Triptike“ (rež. Christopher Loyd), Aušrinė Stundytė kurs pagridndinį vaidmenį B.Bartoko „Herzogo Mėlynbarzdžio pilies“ premjeroje, kurią režisuos Romeo Castelucci.
