Politinės ir socialinės temos nuo seniausių laikų buvo operos meno kasdienybė.
Štai Georgo Friedricho Händelio apdainuoti antikos veikėjai Julius Cezaris, Agripina, daugybė kitų ir jų rezgamos intrigos ir šiandien kausto dėmesį išradingų režisierių spektakliuose. Garsios praeities asmenybės atgyja žymių JAV kompozitorių Johno Adamso ir Philipo Glasso operose.
Tačiau nedaug kas žino, kad jau sukurta operų ir apie šio amžiaus politinius veikėjus – vieną įtakingiausių mūsų laikų moterų buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, Rusijos prezidento Vladimiro Putino niekšybes.
Vyras A.Merkel kailyje
Olandai elektroninę operą apie A.Merkel, kurios premjera įvyko Utrechte, parodė net keliasdešimt kartų 12 šalies miestų.
Biografiniais šaltiniais, politikės kalbomis ir vaikystės prisiminimais pagrįstas kūrinys nukėlė žiūrovus į kanclerės vaikystės namus, Berlyno prekybos centrą, kur ji kartais apsiperka, ir Vokietijos parlamentą.
Operoje naudojami videoklipai ir kalbamieji tekstai.
Jos dėmesio centre – A.Merkel karjeros iššūkiai, 2015-ųjų pabėgėlių krizė, lydima garsiojo politikės šūkio: „Mes tai įveiksime!“ (vok. „Wir schaffen das“).
Bet siužete figūruoja ir menamas suvienytos Europos žlugimas, euro zonos prasiskolinimas, A.Merkel susidūrimai su V.Putinu, kurio personažas primena velnią.
Vokietijos kanclerė valdžioje išbuvo 16 metų ir sugebėjo išsaugoti neramiais laikais stebinamai neryškų viešąjį įvaizdį. Operoje ji rodoma kaip moteris, kurios iš tikrųjų niekas gerai nepažinojo. Įdomiausia, kad A.Merkel įkūnijo vyras – 33 metų olandų aktorius Benjaminas Moenas.
Blondinė su D.Trumpo kepure
O štai D.Trumpą austrų kompozitoriaus Bernhardo Lango monooperoje „Playing Trump“ parodijuoja grakšti blondinė su šortais ir odiniu švarkeliu – anot spektaklio kūrėjų, nuo pasipūtusio monstro, moterų niekintojo žiūrovai galėtų lengvai atsiriboti.
Hamburgo valstybinės operos repeticijų scenoje pastatytoje operoje sopranas Donatienne Michel-Dansac, tikra balso akrobatė, meistriškai pamėgdžioja D.Trumpo mimiką ir kūno kalbą.
Politiko kalbų tekstais paremtas valandos trukmės dinamiškas spektaklis sulaukė puikaus įvertinimo kaip smagi, satyra ir humoru trykštanti pramoga.
Jos režisierius – Hamburgo operos intendantas Georgesas Delnonas netgi išsivertė beveik be rekvizito. Scenoje yra tik mušamųjų instrumentų rinkinys ir virtuoziškai grojantys gitaristas, saksofonininkas bei klavišininkas.
Papildomi artistės atributai – tamsiai mėlynas apsiaustas, raudona beisbolo kepuraitė ir bokso pirštinės.
B.Lango partitūroje susipina džiazas, repas, pop-, minimalistinė muzika ir elektronika, o solistė stulbina publiką šaižiomis koloratūromis, balso registrų ir nuotaikų kaita, laviravimu tarp įvairių kalbėjimo stilių ir dainavimo.
Muzikinė kelionė apima 16 stotelių nuo D.Trumpo vaikystės iki prezidento rinkimų, prieštaringų sprendimų ir liūdnos prezidentavimo pabaigos.
Šnipo drama ir muzika
Tačiau labiausiai meno kūrėjus pastaraisiais metais traukė buvusio rusų saugumiečio Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo radioaktyviuoju poloniu istorija.
Nieko nuostabaus: 2006-aisiais Londono ligoninėje miręs Kremliaus kritikas tapo gyvu savo žmogžudystės liudininku ir tyrėju. Jau gulėdamas mirties patale A.Litvinenka padėjo Skotland Jardo pareigūnams susekti savo žudikų pėdsakus.
Per pastarąjį dešimtmetį šią istoriją įkūnijo daugybė projektų, tarp jų – filmai, teatro pjesės ir knygos. Neseniai ji pateko ir į operos sceną – Londono „Grange Park Opera“ pastatė Anthony Boltono operą „Aleksandro Litvinenkos gyvenimas ir mirtis“ („The Life & Death of Alexander Litvinenko“) pagal aukos biografiją, parašytą jo našlės ir draugo.
Be pagrindinio herojaus, kūrinyje veikia jo žmona Marina, rusų oligarchas Borisas Berezovskis, žurnalistė Ana Politkovskaja, KGB viršininkas, herojaus nuodytojas buvęs kolega Andrejus Lugovojus. Kūrėjai pasitelkia autentiškus to meto vaizdo įrašus.
Kūrinio prologe medikų choras dainuoja apie polonį, o mirštantis Saša kaltina V.Putiną, bet tiki, kad Rusija prisikels.
Operos siužetas sukioja laiko rodyklę tai pirmyn, tai atgal, vedžiodamas klausytoją makabriškos istorijos labirintais.
Į ją įpinti čečėnų kovotojai ir įkaitų drama Maskvos Dubrovkos teatre, A.Litvinenkos komandiruotė į Čečėniją ir konfliktai su KGB bei V.Putino režimu, neišsiblaivantys Rusijos generolai, bandymas nunuodyti B.Berezovskį ir A.Politkovskajos žūtis. Opera baigiasi Marinos rauda pritariant rusų ortodoksų laidotuvių giedotojams.
„Grange Park Opera“ vadovė Wasfi Kani tvirtino „Financial Time“, kad inscenizuojant šiuolaikinę istoriją artisto ir istorinio personažo panašumas būtinas. Tad pagrindinio vaidmens atlikėjas britų ir australų tenoras Adrianas Dwyeris visiškai atitiko šį reikalavimą.
Pasak A.Litvinenkos žmonos, operos premjera jai buvo tarsi ilgai laukto teisingumo išsipildymas, nes kūrinyje įvardyti vyro žudikai, o KGB boso personažas, dainuojamas kontratenoro, greičiausiai vaizduoja patį V.Putiną.
„Ne tik matyti savo istoriją, bet ir girdėti muziką yra labai emocionalu. Tai stipriai veikia“, – sakė našlė. Tiesa, nors britų tyrimas pripažino, kad Rusijos prezidentas galėjo sankcionuoti A.Litvinenkos nužudymą, o KGB jam vadovauti, pagrindinių įtariamųjų nuteisti nepavyko.
A.Lugovojus netgi pareiškė, jog britų slaptųjų tarnybų užkurto politinio šou virsmas teatriniu šou yra labai iškalbingas, o jis tikrai nepradės prasčiau miegoti dėl to, kad britų režisierius jį pavertė operos blogiuku.
Beje, kūrinio autorius 71 metų A.Boltonas, nors yra išsilavinęs muzikas, visą gyvenimą dirbo finansų srityje.
Išėjęs į pensiją jis pagaliau atsidėjo muzikai, kurią rašė ir per visą sėkmingą bankininko karjerą.
Sukrėstas A.Litvinenkos likimo A.Boltonas panoro jį įamžinti ir pats prisidėjo prie premjeros finansavimo.
Keliasi ir į kino ekraną
Pernai beveik tuo pat metu kaip ir opera Londono „Old Vic“ teatre buvo inscenizuota Lucy Prebble pjesė apie A.Litvinenkos nunuodijimą „Labai brangūs nuodai“ („A Very Expensive Poison“), sukurta pagal buvusio „The Guardian“ korespondento Maskvoje Luke’o Hardingo knygą.
„Nordic Entertainment Group“ ir ITV šiuo metu kuria keturių dalių kino dramą „Litvinenka“, kurioje pagrindinį vaidmenį atliks Davidas Tennatas.
Joje bus pasakojama apie ryžtingus Skotland Jardo pareigūnus, kurie dirbo 10 metų, kad surastų A.Litvinenkos mirties kaltininkus.
Drama atskleis ir Aleksandro našlės Marinos pastangas įtikinti Didžiosios Britanijos vyriausybę viešai įvardyti savo vyro žudikus ir Rusijos valstybės vaidmenį šioje istorijoje.
„Policijai ir Marinai Litvinenko prireikė dešimtmečio, kad aukos liudijimas būtų įrodytas.
Jie dirbo ištvermingai, drąsiai ir sunkiai, todėl tai iš tiesų yra nepaprasta šių dienų istorija“, – teigė filmo scenaristas George’as Kay.
Juosta kuriama padedant daugeliui tyrime dalyvavusių asmenų, tarp jų Skotland Jardo pareigūnams, karališkajam teisės patarėjui ir A.Litvinenkos šeimai. Ją režisuoja Jimas Fieldas Smithas.
Filmas plačiajai auditorijai pateiks išsamesnį paveikslą to, kas nutiko 2006-aisiais. Taip pat jis atskleis, kaip šis įvykis pakeitė žmonių likimus ir kokias pasekmes paliko net praėjus daugiau kaip 15 metų.
