Jos muzikinio pasakojimo ašis – kūrinys tituliniu pavadinimu „Dissonance“, lyg magnetas prie savęs traukiantis kitas dalis. Pasak L.Geniušo, jo „romanas“ su šiuo kūriniu truko 12 metų, kol pagaliau atlikėjas sutiko „žmogų, galintį jį padainuoti“.
„Disonanso gyvenime reikia tam, kad išgirstum konsonansus – grožį ir dermę, vėl juos įvertintum. Disonansas suteikia gebėjimą aiškiai pajusti ir pamatyti gyvenimo šviesą, juk be skausmo, tamsos jos neįvertintume“, – savo pirmosios kompaktinės plokštelės pavadinimą šifravo A. Grigorian.
Solistė pridūrė, kad S.Rachmaninonvo muzika jai neatrodo kamerinė, – techniniu sudėtingumu kiekvienas jo romansas yra panašus į nedidelę operą, dramatinį vyksmą. „Būtent dėl to šios kompozicijos reikalauja dueto, o ne akompanimento. Žinojau, kad su Luku pavyktų tai įgyvendinti. Reikėjo dviejų žmonių, kurie gebėtų „važiuoti greta“ ir kuriems svarbiausias būtų finišas – pats Rachmaninovas“, – aiškino solistė.
Tad galbūt ne S.Rachmaninovas, o du talentai pasiryžo sujungti du kompozitoriaus parašytos muzikos dėmenis, neskirstant jų vaidmenimis.
Kompaktinėje plokštelėje sudėtą muziką menininkai rinkosi kartu. Kai ką jiems buvo tekę atlikti atskirai ir anksčiau, tačiau, kaip sakė jie patys, geriausiai suskambo pirmą kartą atlikti kūriniai.
„Atrodo, jei pasakai, kad dirbti buvo lengva, tai reiškia, jog tau nereikėjo įdėti pastangų, tačiau tai nėra tiesa. Pastangų įdėjau daug, bet darbo procesas buvo kupinas susižavėjimo, atradimų. Ateiti į operos teatrą ir Asmik talentą stebėti iš toli yra viena, o būti viename kambaryje – visai kas kita. Toli gražu ne kiekvienas dainininkas, kuriantis savo kelią, yra pasiekęs lygį, kai į pianistą žvelgiama kaip į partnerį. Manau, kad šį bendradarbiavimą vertinti kaip duetą yra labai brandu“, – teigė L.Geniušas.
Prestižines operos scenas ir festivalius puošianti Asmik Grigorian su „Alfa Classics“ anksčiau bendradarbiavo įrašinėdama Dmitrijaus Šostakovičiaus 14-ąją simfoniją su Mikko Francko diriguojamu Prancūzijos radijo simfoniniu orkestru, o netolimoje ateityje kartu įrašinės Richardo Strausso „Keturias paskutines dainas“.
Kartu su „The Guardian“ už „žibantį talentingumą ir brandą“ įvertintu, pagrindinėse koncertų salėse skambinančiu Luku Geniušu solistė leisis į kompaktinės plokštelės pristatymo turą. Jo metu nuo pavasario iki rudens atlikėjai surengs rečitalius įvairiose Vokietijos, Šveicarijos scenose ir net Milano „La Scala“ teatre.
Kartu su „Alpha Classics“ ir muzikantais prie kompaktinės plokštelės kūrybinės komandos prisijungė Sefanija Jokštytė (kūrybos vadovė), Visvaldas Morkevičius (fotografas), Sigita Ivaškaitė (tekstų autorė), Kęstutis Jankauskas (dizaineris). O klausytis „Dissonance“ patariama širdimi, nors muzikantai žino, jog kelių išgyventi muziką – daugybė.
