Filharmonijos scenoje su Lietuvos atlikėjais muzikuosiantys svečiai iš Čekijos džiaugiasi galėdami drauge pristatyti spalvingą savo šalies kompozitorių muzikos peizažą. „Programą pradės Josefo Suko orkestrinė kompozicija, kurios pavadinimas išvertus iš čekų kalbos reiškia „Link naujojo gyvenimo“.
Ji labai susijusi su koncerte skambėsiančiomis įžanginėmis Leošo Janáčeko „Sinfoniettos“ fanfaromis. Taip pat publika išgirs Antoníno Dvořáko Koncertą violončelei ir orkestrui Nr. 2 h-moll, op. 104. Kaip sakome Čekijoje, tai yra lyg jo dešimtoji simfonija“, – programą glaustai pristato Lietuvoje jau ne pirmą kartą viešėsiantis dirigentas Marekas Prašilas.
Iš tiesų programa atspindės XIX–XX a. čekų muzikos stilių, kompozicijos mokyklos dėsningumus. Koncerto pradžioje skambėsiančio maršo „Link naujojo gyvenimo“ autorius Josefas Sukas – XIX–XX a. sandūroje gyvenęs kompozitorius, smuikininkas, pedagogas, Prahos konservatorijoje studijavęs įvairias specialybes, o kompoziciją jam dėstė A. Dvořákas.
Bendravimas su įžymiuoju čekų klasiku (vėliau tapusiu jo uošviu) padarė didžiulį poveikį jaunam muzikui, tad nenuostabu, kad Suko kūryboje neretai pasigirsta ir mokytojo muzikos atgarsių. J. Suko maršas „Link naujojo gyvenimo“ tapo kone ryškiausia muzikine emblema, sulaukusia ir išskirtinio pasaulinio dėmesio.
Pradinis jo sumanymas buvo tiesiog karinis maršas, skirtas 1919 m. Čekiją gynusių jaunuolių dvasiai pakelti. Pabaigtas gerokai vėliau, maršas netikėtai išgarsino čekų kompozitorių, tapdamas nugalėtoju konkurse, kuriame buvo renkamas tinkamiausias muzikos kūrinys 1932 m. olimpinėms žaidynėms Los Andžele. Įspūdingą maršo atmosferą sukuria pačioje pradžioje skambančios fanfaros.
Kaip taikliai sakė programos dirigentas, fanfaros susieja koncerte skambėsiančius J. Suko ir L. Janáčeko kūrinius. Kartą išgirdęs varinių pučiamųjų orkestro pasirodymą, Leošas Janáčekas panoro sukurti savąją iškilmingų fanfarų versiją. Taip 1926 m. jis parašė kompoziciją „Sinfonietta“, kuri dar turi pora pavadinimų: „Kariškoji“ arba „Sokol“ festivaliui“.
Kūrinį L. Janáčekui užsakė Prahoje vykusio VII „Sokol“ gimnastikos festivalio („Sokol Slet“) organizatoriai. Šis renginys buvo itin svarbi čekų visuomenės gyvenimo dalis nuo tada, kai 1862 m. susibūrusi „Sokol“ sąjunga ėmėsi propaguoti fiziškai ir dvasiškai harmoningo žmogaus viziją kaip čekų nepriklausomybės siekį.
L. Janáčekas „Sinfoniettą“ dedikavo Čekijos kariuomenei, apibūdindamas kompoziciją kaip „stipraus, laimingo ir laisvo žmogaus, pasiryžusio iškovoti pergalę“, muzikinį portretą.
Beje, kūrinyje skambančios fanfaros prieš dešimtmetį L. Janáčeką išgarsino literatūros pasaulyje – japonų rašytojas Haruki Murakami savo romaną „1Q84“ pradeda nuo epizodo taksi, kur pagrindinė herojė Aomame išgirsta L. Janáčeko „Sinfoniettą“.
Nors kompozitorius, dirigentas ir folkloristas L. Janáčekas laikomas vienu iš čekų nacionalinės kompozicijos mokyklos kūrėjų, prieš pasineriant į folkloro, kaip pagrindinių jo kūrybos inspiracijų, pasaulį, ankstyvuose jo kūriniuose jaučiama A. Dvořáko įtaka.
Tad ir šio koncerto Vilniuje ašimi neabejotinai yra paties Antoníno Dvořáko muzika. Bus atliktas jo garsusis Antrasis koncertas violončelei – nepaprastai sudėtinga trijų dalių kompozicija, kurios tematika pasižymi ypatingu emocionalumu nuo meilės elegijos, lacrimosa įtampos iki grėsmingo maršo.
Šiame kūrinyje individualus autoriaus stilius ir čekų folkloras jungiamas su Naujojo pasaulio kultūra, nes Koncertas yra vienas iš kelių šedevrų, sukurtų Niujorke (1892–1895), kur kompozitorius ėjo rektoriaus pareigas Nacionalinėje konservatorijoje.
Monumentalųjį A. Dvořáko koncertą violončelei solo grieš ir simfoninį šio kūrinio mąstymą neabejotinai kuo giliausiai perteiks ištikimas mūsų šalies bičiulis David Geringas.
LNSO, Čekijos kariuomenės orkestro pučiamųjų grupės, dirigento Mareko Prašilo ir violončelininko David Geringo koncertas „Čekijos muzikos peizažai“ vyks vasario 12 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Bilietus galima įsigyti Filharmonijos kasose ir kakava.lt.
