Įėjimas edukacinius spektaklius nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija. Vos paskelbus apie tokią galimybę, sulaukta didelio publikos susidomėjimo, tad artimiausios edukacijos jau rezervuotos mokyklų, senjorų organizacijų bei pavienių žiūrovų.
Edukaciniuose spektakliuose laikomasi visų saugumo priemonių: saugaus atstumo tarp sėdimų vietų salėje, respiratorių dėvėjimo ir higienos reikalavimų.
„Pulko duktė“ ir pasakojimas apie karybos istoriją
Sausio 28 dieną 12 val. Žvejų rūmuose pristatoma Gaetano Donizetti komiškos operos „Pulko duktė“ edukacinė versija, o tos pačios dienos vakare – visa opera. Ją bus galima išvysti ir sausio 29 d. Prie dirigento pulto visuose šiuose spektakliuose muzikos vadovą Martyną Staškų pakeis bei debiutuos teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Edukacinėje spektaklio versijoje fortepijonu dainininkams pritars teatro koncertmeisteris Christopheris Joelis Cooley, taip pat dalyvaujantis ir operos sceniniame veiksme.
Komiškos operos „Pulko duktė“ edukacijos dalyviams į scenoje vaizduojamą laikotarpį įsijausti padės Klaipėdos karo istorijos klubo, besidominčio XIX a. karybos istorijos rekonstrukcija, vadovo Egidijaus Kazlauskio pasakojimas. Lietuvoje veikia septyni napoleonmečio karybos tipo istorinės rekonstrukcijos klubai. Napoleonmetis apima Napoleono Bonaparto viešpatavimo laikotarpį nuo Prancūzijos revoliucijos pabaigos 1799 m. iki Vaterlo mūšio 1815 metais, kuriame sąjungininkų kariuomenė sutriuškino Napoleono armiją. Apsirengęs autentiška nepoleonmečio kario uniforma, jis pasakos apie Napoleono armijos pulko tradicijas, kariuomenės sandarą ir moters vaidmenį joje.
„Stabat Mater“ edukacinė versija
Vasario 4-ąją pirmą kartą rodomą šokio spektaklio „Stabat Mater“ edukacinę versiją publikai pristatys kunigas Juozapas Marija Žukauskas OFM, pasakosiantis šios viduramžių giesmės sukūrimo istoriją ir reikšmę, jį kalbins KVMT vadovės pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė. Edukacinis renginys vyks su fonograma.
Norintys išvysti visą šokio spektaklių diptiką – Giovanni Battista Pergolesi „Stabat Mater“ ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ Žvejų rūmuose laukiami vasario 5-ąją, kai sceną užlies ne tik šokis, bet ir vanduo. Vienas žymiausių Europos šiuolaikinių choreografų Edwardas Clugas muzikinę partitūrą perteikė taip laisvai, organiškai ir išradingai, kad „Šventojo pavasario“ pagrindiniu veikėju tapo vanduo, kuris nuo seno siejamas su aukojimo ir apsivalymo ritualais. Nuogąstavimai, kad sceną užpilančio vandens nepavyks perkelti į sceną, kad šis sumanymas galimas tik lauke, nepasitvirtino. Išradingųjų Pastatymų tarnybos specialistų dėka spektaklis sėkmingai „įsikūrė“ įprastos scenos „rėmuose“.
W. A. Mozarto muzikos šedevras
Kovo 9-ąją pristatoma nepranokto W. A. Mozarto muzikos šedevro – operos „Don Žuanas“ (ją publika turės galimybę vienintelį kartą šį sezoną išvysti kovo 10 d. vakare) – edukacinė versija. Jos metu žiūrovai turės galimybę susipažinti su šio unikalaus kūrinio subtilybėmis: scenoje vyks improvizuotas operos veikėjų susitikimas, jų konfliktas dėl įžeistos garbės, skambant nuostabiai W. A. Mozarto muzikai. Numerius iš operos dainininkai atliks su fortepijono pritarimu (akompanuos koncertmeisteris Ch. J. Cooley), diriguos Tomas Ambrozaitis. Visų baritonų trokštama Don Žuano vokalinė partija apima lyrines melodijas, herojiškas fanfarines intonacijas, komišką greitakalbę, rečitatyvus ir kt. Įkūnyti tokį ir vokaliniu, ir sceniniu požiūriu sudėtingą personažą reikia didelio meistriškumo.
Daugybę apdovanojimų pelnęs spektaklis
Balandžio 13-ąją bus pristatyta Martyno Rimeikio šokio spektaklio pagal Eduardo Balsio baletą „Eglė žalčių karalienė“ edukacinė versija. XX a. lietuvių muzikos klasiko Eduardo Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ – populiariausias šio žanro nacionalinis veikalas. Jį kurdamas kompozitorius rėmėsi Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema, dar labiau išryškindamas mitologinius pasakos pradus ir intensyviai plėtodamas Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą.
Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, atpažįstami liaudies muzikos motyvai. „Eglės žalčių karalienės“ premjera pelnytai tituluota 2019 m. festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ kulminacija. Laiko išbandymus atlaikiusi nuostabi E. Balsio muzika atgijo ekspresyvia ir originalia šiuolaikinio šoka kalba bei tapo visos Lietuvos kultūros įvykiu. Spektaklis pelnė „Padėkos kaukę“ kaip geriausias 2019 m. uostamiesčio pastatymas ir du Auksinius scenos kryžius choreografui Martynui Rimeikiui bei pagrindinio vaidmens atlikėjai balerinai Julijai Stankevičiūtei. Sutrumpinta spektaklio versija bus rodoma su muzikos įrašu.
„Orfėjas pragare“
Gegužės 12-ąją pirmą kartą rodoma Jacques'o Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“ sutrumpinta versija su fortepijono pritarimu. Būtent ši operetė, pirmąkart suvaidinta Paryžiuje 1858 m., Europos scenose įtvirtino ir išpopuliarino garsųjį šokį – kankaną, o kompozitoriui J. Offenbachui pelnė „operetės tėvo“ titulą.
Operetė „Orfėjas pragare“ tapo pirmuoju šio žanro pavyzdžiu pasaulio muzikos istorijoje.
Mėgautis nuotoliu ir nemokamai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro edukacinėmis spektaklių versijomis moksleiviai gali mėgautis ir nuotoliniu būdu pasinaudodami Kultūros paso programa. Čia jaunųjų žiūrovų laukia: edukacinė orkestro programa „Linksmasis orkestro laivas“, edukacinės šokio spektaklių „Faustas“, „Altorių šešėly“, „Romeo ir Džuljeta“ ir operos „Kelionė į Tilžę“ versijos.
