„Lietuva“ nustebins ne tik lietuviškais instrumentais skambančiais „Karmen“ ar „Bolero“ – muzikinę ekspresiją papildys lietuviškų dailės kūrinių potėpiai, inspiruoti prancūzų romantizmo ir impresionizmo, bei šiuolaikinio šokio kompozicija.
„Intriga ir smalsumas – viena priežasčių, kodėl bandome groti šią muziką. Tikrai įdomu, kaip tokia rafinuota, elegantiška ir pastelinė impresionistinė muzika skambės ir išsiskleis mūsų lietuviškų nacionalinių instrumentų spalvose, o tai nėra įprasta.
Mes, kaip muzikantai, plečiame savo galimybes, o ta nauja patirtis, įvairiapusiškas skambesys kartu suintriguoja ir nustebina žiūrovus“, – teigė programos sumanytojas ir ansamblio „Lietuva“ vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas.
Įkvėpti Prancūzijos
Gorges'o Bizet, Claude'o Debussy, Maurice'o Ravelio ir kitų prancūzų virtuozų kūrinius atliks ansamblio „Lietuva“ nacionalinių instrumentų orkestras bei sparčiai kylančios jaunosios kartos operos solistės – sopranai Ilona Pliavgo ir Dovilė Kazonaitė.
„Ansamblis „Lietuva“ nuolat stebina klausytojus ne tik naujais įspūdingais sceniniais veikalais, bet ir įvairiausiomis koncertinėmis programomis. Visai neseniai klausytojai galėjo mėgautis vokiečių kompozitorių kūrinių programa, dabar – gaudys bučinius iš Prancūzijos.
Aš kaskart su malonumu leidžiuosi į vyr. dirigento E.Kavecko inicijuotas muzikines keliones. Džiaugiuosi, kad specialiai šiam koncertui galėjau paruošti šmaikščią koloratūrinę ariją. Kol kas neatskleisiu, kokią“, – pasakojo I.Pliavgo.
„Tai bus Prancūzija su lietuvišku koloritu arba, kitaip sakant, – Paryžius Vilniuje. Jeigu norisi išgirsti ką nors įdomaus ir neįprasto, ateikite į prancūziškos muzikos vakarą, kuriame skambės nacionaliniai lietuvių instrumentai. Pastaruoju metu ansamblio repertuaras tikrai įvairus“, – pridūrė D.Kazonaitė.
Kaip žinoma, Prancūzija savo darbais ir šimtmečius menančiu palikimu vis dar stulbina pasaulį, o lietuvių menininkai iki šiol iš jų semiasi kūrybinio įkvėpimo.
Prancūziškos muzikos ir vaizdo patirtį sustiprins projekcijose iškilsiantys lietuvių dailininkų paveikslai, inspiruoti prancūzų romantizmo ir impresionizmo. Šių epochų atstovai ir tapybos kūrinių autoriai – Petras Kalpokas, Kajetonas Sklėrius, Vincentas Dmachauskas, Kanutas Ruseckas, Jonas Rustemas, Antanas Žmuidzinavičius ir kiti.
Jiems būdingus laisvės potėpius ir ryškius jausminius įspūdžius perteiks vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė, dirbusi su tokiais projektais kaip Mikalojaus Konstantino Čiurlionio koncertų ciklas „Karalių pasaka“, teatralizuotas koncertas „The Beatles Show“, vertikalaus šokio pasirodymas „Kūrėjo kodas“, „Kalėdinė pasaka su delfinais“ ir kitais.
Prancūzų kompozitorių kūrinius nacionaliniams instrumentams aranžavo Rūta Raginytė. Taip pat pirmą kartą „Lietuvos“ orkestro programą praturtins ir šokio solo atliks Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterė Aušra Krasauskaitė.
Stebisi ir užsieniečiai
Ansamblis „Lietuva“ nacionalinių instrumentų galimybėmis stebina jau ne pirmą kartą. 2019 m. Vilniaus rotušėje įvykęs kitas klasikinės muzikos koncertas „Kartų simfonija“ paliko įspūdį ne tik lietuviams, bet ir daugeliui užsieniečių, tarp kurių – su lietuviškais instrumentais naujai susipažinę užsienio šalių ambasadoriai.
„Lietuviškos kanklės man priminė japonišką tautinį instrumentą koto. Koncertas buvo puikus, o Johannas Sebastianas Bachas ir Wolfgangas Amadeus Mozartas skambėjo kitaip nei esame įpratę.
Likau nustebintas tuo, kaip lietuvių tautiniai instrumentai prabilo klasikinės muzikos garsais, ir manau, kad tokia programa patrauktų klausytojus Japonijoje“, – pasakojo tuometis Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki.
„Lietuvos“ orkestras sužavėjo ir tuometį Danijos ambasadorių Lietuvoje Daną E.Frederikseną. Jis teigė, kad lietuvių liaudies instrumentų atliekamos muzikos jam jau teko girdėti anksčiau, tačiau jais atlikta klasikinė muzika suteikė naują skambesį.
„Tai buvo labai maloni staigmena man, nes supratau, kad lietuvių tautiniai instrumentai puikiai tinka atlikti klasikinę muziką. Jais galima išgauti trapų garsą, kuris reikalingas koncerte atliekamiems kūriniams“, – savo pastabomis dalijosi ambasadorius.
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ repertuare taip pat laukia premjera – teatralizuota oratorija „13“, skirta laisvės gynėjams atminti, kuri įvyks sausio 28 d. Panevėžyje, vasario 8 d. Marijampolėje, vasario 11 d. Klaipėdoje ir vasario 18 d. Vilniuje.
Netrukus į repertuarą sugrįš ir kitos žiūrovų pamėgtoss programos – performansas su jaunaisiais kūrėjais „Siūbuojanti žemė“ ir koncertas su bardais „Dainuoju Tau gyvenimą“.
