Būdamas ištikimu vieno garsiausių pasaulio režisierių gerbėjas, J.Miltinio dramos teatro meno vadovas, įkvėptas jo kūrybos, ėmėsi savosios filmo interpretacijos, į procesą pakviesdamas ir vieną ryškiausių Lietuvos roko grupių „Colours of Bubbles“.
Tačiau kodėl būtent „Grėsmingasis aštuonetas“? Domėdamasis Q.Tarantino, A.Špilevojus sužinojo, kad šio filmo likimas buvo pakibęs ant plauko, kai buvo nutekintas jo scenarijus. Nutarta atšaukti filmavimus, tačiau, kad darbas nenueitų veltui, surengti skaitymai viename Los Andželo teatrų.
Sulaukęs itin teigiamų atsiliepimų, menininkas nutarėpadaryti kelis pakeitimus ir grįžti prie filmo kūrimo.
Vis dėlto patirtis teatre užkrėtė režisierių idėja kada nors sukurti ir spektaklį.
„Susipažinęs su šia istorija supratau, jog labai norėčiau pamatyti tokį spektaklį teatre. Kadangi nesu tikras, ar Q.Tarantinas šį sumanymą kada nors įgyvendins, nutariau spektaklį sukurti pats“, – juokdamasis pasakojo A.Špilevojus.
Siužetas pasakoja apie grupę įtartinų veikėjų, pūgos metu užstrigusių pakelės užeigoje, vidury niekur, o tiksliau – kažkur ką tik Pilietinio karo supurtytoje Amerikoje.
Staiga išaiškėja, kad likimo suvesti keleiviai stropiai slepia savo tikrąją tapatybę, tarpusavio ryšius ir tikruosius buvimo čia tikslus, keliančius įtampą bei mirtiną pavojų visiems įstrigusiems šioje vietoje. Ar kas nors išgyvens speigo naktį?
Pritaikant scenarijų Lietuvai, režisieriui ir dramaturgui teko nemažai padirbėti su tekstu: viską suveržti taip, kad neliktų nereikalingų scenų, nebūtinų personažų, erdvės pasikeitimų, reikėjo ieškoti būdų, kaip padaryti, kad spektaklis būtų prasmingas, įdomus lietuvių žiūrovams šiandien.
„Filme kalbama apie Amerikos pilietinį karą, juk ne visi žiūrovai yra susipažinę su XIX a. JAV įvykiais, dėl to reikėjo šį tą adaptuoti, pakeisti, sukurti naują personažą, besikreipiantį į spektaklio žiūrovus ir savo monologais kuriantį naujas spektaklio prasmes, kurių nebuvo filme.
Taip parašiau pjesę, kurios inspiracija buvo Q.Tarantinas. Šioje medžiagoje kartu su aktoriais atrandame ne Ameriką ir ne XIX amžių, bet save, savo laiką, šalį, problemas, mums aktualius klausimus, mūsų neišsipildančias viltis.
„Šv.Speigas“ jau nebėra Q.Tarantino filmas, tai – mūsų kuriamas pasakojimas apie Žmogų. Q.Tarantinas išsikėlė užduotį sukurti tragikomišką istoriją, kurioje nebūtų nė vieno teigiamo herojaus. Nenoriu pasakyti, kad visi žmonės yra blogi, bet tenka pripažinti, kad toli gražu nesame šventi, todėl šiame spektaklyje matysime nuodėmingą žmogiškumą, susiduriantį su šviesiausiomis humanizmo, meilės, laisvės idėjomis.
Įdomu, kas galų gale nugalės?“ – samprotavo režisierius, tvirtinantis, jog šis spektaklis – sudėtingiausias iš jo kada nors sukurtų.
Scenoje veiksmas vyks trimis sluoksniais: esamajame laike gyvai grojant roko grupei „Colours of Bubbles“, personažams veikiant kaip XIX a. amerikiečiams ir su laike klajojančiu istorijos tarpininku.
„Labai džiaugiuosi dar kartą galėdamas bendradarbiauti su grupe „Colours of Bubbles“, – pasakojo A. Špilevojus. – Jie grojo mano pirmajame spektaklyje „Neišmoktos pamokos“, tad jų buvimas yra ir tam tikra nuoroda bei tęstinumas.
Esu be galo patenkintas visa komanda: šviesų dailininku Viliumi Vilučiu, vaizdo projekcijų autoriumi Pauliumi Jakubėnu, nuostabia scenografe Ugne Tamuliūnaite ir, žinoma, puikiais Juozo Miltinio dramos teatro aktoriais.“
