Ainio Storpirščio ir Gabijos Siurbytės duetas premjeroje „Plaučiai“ narplios ir globalius konfliktus

Ambicingas spektaklio režisierius Luca Vassos – atvykęs iš Italijos ir jau spėjęs prisijaukinti Lietuvos teatro sceną. Aktorystę studijavo Romos Nacionalinėje dramos meno akademijoje „Silvio d’Amico“, o Lietuvoje atsidūrė per „Erasmus+” programą. Įkvėptas sutiktų talentingų žmonių Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jis būtent Lietuvos meno lauke pradėjo plačiau domėtis teatro režisūra. Šiai dienai jis yra pristatęs jau kelis savo meninius darbus – literatūrinės klasikos interpretaciją „Atminties Antologiją“, itališkų novelių įkvėptą diptiką ir spektaklį „Bakos slėnis“.

Pasak režisieriaus, naujausias jo spektaklis „Plaučiai“ gvildena daug skirtingų temų, tokių kaip dabartinė ekologinė situacija ir iššūkiai santykiuose. Spektaklio epicentru tampa dviejų žmonių pasirinkimai, nenuspėjamo pasaulio apsuptyje. 

„Spektaklio personažai – jis ir ji – nuo pat pradžių stengiasi kurti savo pasaulį – jie planuoja ir apsvarsto visus teigiamus ir neigiamus aspektus, tikėdamiesi pasiekti „tobulą rezultatą“. Nepaisant didelių pastangų, laikas pasiveja juos, palikdamas spektaklio herojus vienu žingsniu atgal. Viskas, ką jie bando sukurti ilgai nesitęs tol, kol jie neišmoks susitaikyti su aplinkybėmis ir nustos į tai žiūrėti priešišku žvilgsniu“, – apie spektaklio pagrindinę mintį pasakoja L. Vassos. 

Spektaklis sukurtas pagal didžiulio pripažinimo sulaukusią britų dramaturgo D. Macmillan pjesę „Plaučiai“. Pasak L. Vassos, aktualumas yra vienas iš svarbiausių performatyvaus meno aspektų. Režisierius tikisi, kad žiūrovai bus atviri juokui, laisvi ir nusiteikę išgyventi daugybę skirtingų emocijų. 

„Prieš kelerius metus šios pjesės meninę versiją mačiau Italijoje, o vėliau ją režisavo žinoma režisierė Katie Mitchell. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Stebiuosi, kaip šis šmaikštus ir jaudinantis kūrinys gali būti toks tikslus ir susijęs su mano gyvenimo patirtimi, ne tik prieš kelis metus, bet ir dabar. Visi, kas perskaito šios pjesės eilutes, vieningai sutinka: „tai yra artima ir pažįstama, nes visi esame šiuos žodžius ištarę savo gyvenime“. Ne vienerius metus šio spektaklio idėją brandinau mintyse ir man didelė garbė, kad Lietuvos kultūros taryba leido šį norą paversti realybe“, – teigia L. Vassos. 

Gilius, ydingus ir žemiškus personažus įkūnys aktoriai Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė. Skirtingi, bet tikri savo srities profesionalai greit surado bendrus kūrybinius taškus ir harmoniją scenoje. Režisierius džiaugiasi, kad kurdami jie visada turėjo puikią repeticijų atmosferą, kurioje aktoriai galėjo jaustis laisvi, kurdami stiprią tarpusavio sinergiją, prijungiant asmenines idėjas ir pasiūlymus. 

„Nuo pat pradžių aš turėjau labai aiškų vaizdą, kokios vaidybos noriu. Atrankų metu ieškojau menininkų, kurie galėtų akimirksniu pajausti personažą ir tuo pačiu gebėtų įnešti kažko naujo su savo stipriais charakteriais. Kai sutikau Ainį ir pakalbėjau su juo, aš iš karto pajaučiau, kad būtent jis turi įkūnyti spektaklio personažą. Daugiau ieškoti nereikėjo. Gabiją išvydau vaidinančią filme „Čia buvo Saša“ ir nuo tada ji įstrigo mano galvoje. Pradėjus kurti šį spektaklį, aš jaučiau, kad ji puikiai suvaidintų šį vaidmenį, juolab, kad panašias temas jį palietė minėtame filme. Susisiekus su ja nudžiugau, kad ji buvo labai susižavėjusi mano kuriamu spektakliu“, – sako L. Vassos.

Aktorės G. Siurbytės akimis jos personažas – išsilavinusi ir labai įsimylėjusi moteris, kuri dažnai juokauja ir yra pakankamai emocionali.

 „Pagrindinė pjesės ašis yra santykiai. Dviejų žmonių mokymasis išbūti tame santykyje, pastangos išklausyti, neįžeidžiant vienas kito. Žiūrovai, manau, lengvai susitapins su pagrindiniais personažais. Su Ainiu anksčiau nebuvome susitikę scenoje, bet esame dirbę su tais pačiais režisieriais ir partneriais, Ainis yra kažkada vaidinęs mano tėtį. Scenoje mums tikrai smagu, mes daug juokiamės, tikiuosi ir žiūrovai juoksis. Mes nemažai ginčijamės ir truputėlį mušamės, nes abu esame emocionalūs. Tokie lietuviški italai“, –  sako G. Siurbytė.   

Ainis Storpirštis antrina apie užsimezgusią draugystę scenoje: „Šis spektaklis apie tai, kad būti pasiruošus gyvenimui yra neįmanoma, bet yra įmanoma juo dalintis su kitu žmogumi ir jausti tame prasmę. Tai pirmas spektaklis, kuriame dirbame kartu su Gabija, net jeigu ir paskutinis – tai labai džiaugiuosi, kad gyvenime tai teko patirti“, – teigia A. Storpirštis.

* * *