Į Kauno muzikinio teatro sceną pagaliau įžengė visus metus lauktas naujas „Traviatos“ spektaklis, jau septintoji Giuseppe’s Verdi šedevro interpretacija šiame teatre.
Naujametės „Traviatos“ tradicija čia gyvavo nuo pat 1920-ųjų, kai šios operos spektakliu veiklą pradėjo Operos vaidykla, žymėjusi profesionalaus Lietuvos operos teatro pradžią.
Šeštoji Ginto Žilio režisuota „Traviata“ Kauno scenoje buvo rodoma net 20 metų, tad profesionaliosios operos šimtmečio proga nutarta kurti naują spektaklį. Tačiau pandemija leido jam išvysti rampos šviesas tik po metų – per šias šventes.
Užtat šventiškų įspūdžių premjeros žiūrovams tikrai nestigo – nuo atnaujinto teatro fasado švytėjimo ir atverto lankytojams sodelio, gražiai apšviestų po renovacijos, iki emocingo Ričardo Šumilos diriguojamo spektaklio, kuriuo kaip režisierė debiutavo populiari choreografė A.Cholina.
Užburianti šokio stichija
Po prabangios, didingos Vilniaus „Traviatos“ kauniečių premjera iš pirmo žvilgsnio pribloškė mastelių kontrastu.
Sustyguoti choro ir šokio scenas tokioje kamerinėje erdvėje – nemenkas iššūkis režisieriui, bet A.Cholina su juo susidorojo.
Masinės spektaklio scenos kunkuliuoja gyvybe nardindamos į šokio stichiją. Skoningi šokiai – turbūt didžiausia šio spektaklio puošmena.
Režisierė įdomiai panaudojo ne tik baleto trupę, bet patikėjo choreografinių užduočių ir choristams. Operos mizanscenos primena kruopščiai sukomponuotus paveikslus.
Elegancijos spektakliui suteikia ir kostiumų dailininkės Olgos Filatovos-Kontrimienės sukurtos juodos ir raudonos vakarinės damų suknios, bet čia pat nardo erotiškos šokėjos, primindamos kitą demimondo (visuomenės sluoksnis, elegantiškas, bet prastos reputacijos, abejotinos moralės. – Red.) salonų blizgesio pusę.
„Traviatos“ veiksmas plėtojamas beveik tuščioje, kolonomis įrėmintoje scenoje, perteikiant prabangos ir erotikos dvelksmą subtiliu apšvietimu ir prislopintomis spalvomis (šviesų dailininkas Audrius Jankauskas). Operos scenografas Marijus Jacovskis šį kartą, regis, pasinaudojo savo tėvo Adomo Jacovskio patirtimi pasitelkdamas kabančius objektus-simbolius.
Milžiniškas laikrodžio mechanizmas nuo pirmų operos taktų tarsi grėsmingai skaičiuoja tirpstančias Violetos gyvenimo akimirkas, o finale primena operacinės lempą, po kuria ant pakylos guli mirštanti herojė. Idiliškas gamtos vaizdelis antrame veiksme simbolizuoja ramų Violetos ir Alfredo gyvenimą Paryžiaus priemiestyje.
Žanrą jaukinosi seniai
A.Cholina tesėjo pažadą sukurti pagal G.Verdi muziką alsuojančią, prasmingą istoriją. Menininkės užduotį palengvino tai, kad ji jau darbavosi ankstesnės kauniečių „Traviatos“ kūrėjų grupėje kaip choreografė.
Be to, kūrėja yra prisilietusi prie operos žanro ir su režisieriumi Rimu Tuminu Maskvos Didžiajame teatre statydama Dmitrijaus Šostakovičiaus operą „Katerina Izmailova“ ir Piotro Čaikovskio „Pikų damą“, Konstantino Stanislavskio ir Vladimiro Nemirovičiaus-Dančenkos muzikiniame teatre – Igorio Stravinskio operą-oratoriją „Karalius Edipas“ ir Belos Bartoko vienaveiksmę operą „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“, yra pastačiusi operetę, kelis miuziklus.
Jos užduotis Kaune sunkino tai, kad daliai solistų anksčiau nebuvo tekę dainuoti „Traviatoje“, be to, opera po ilgos pertraukos buvo atliekama itališkai.
Alfredą antroje premjeroje įkūnijęs teatro senbuvis Egidijus Bavikinas apskritai pirmą kartą dainavo pagrindinę tenoro partiją spektaklyje.
Daugumai klausytojų visiškai negirdėtas buvo jo scenos partnerės, Violetos vaidmens kūrėjos Gabrielės Bukinės vardas.
Sužibo nauja Violeta
Simboliška, kad būtent ilgametės Violetos Kauno scenoje Sabinos Martinaitytės mokinė G.Bukinė pratęsė šimtametę „Traviatos“ tradiciją Kauno muzikiniame teatre.
Šios solistės stiprus, gražaus tembro sopranas, nemenkos techninės galimybės, įtaiga ir gležna išvaizda – rimta paraiška sėkmingai Violetos karjerai.
Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademijos profesorė S.Martinaitytė jau pirmame kurse įžvelgė savo studentėje Violetą ir nuo tada vedė ją į šį vaidmenį. 25 metų artistė savo pasirodymą premjeroje pavadino „auginančia, nuoseklia kelione“, mat spektaklyje susitiko dvi solistų kartos, vyresnieji negailėjo jaunimui paskatinimo ir palaikymo žodžių.
„Įsidedu šį vakarą į brangiausių prisiminimų skrynelę“, – parašė Gabrielė socialiniuose tinkluose po savo debiuto „Traviatoje“.
Įdomu, kad perspektyvi solistė yra kilusi iš mažo Šeduvos miesto. Jau nuo vaikystės ji dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, yra pelniusi Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės padėką už Lietuvos vardo garsinimą, studijų metais stažavosi Varšuvos Didžiajame operos teatre.
Tik šią vasarą baigusi magistro studijas Gabrielė jau padainavo ir Gioacchino Rossini operoje „Turkas Italijoje“ Kaune, o netrukus debiutuos Klaipėdos muzikiniame teatre.
Kauniečių „Traviatoje“ pagrindinius vaidmenis taip pat kuria vilniečiai: Violetos – Agnė Stančikaitė, Alfredo – Tomas Pavilionis.
Tikra spektaklio puošmena – vidinę jėgą spinduliuojantis, aristokratiškas Laimono Pautieniaus Žermonas. Kauno muzikiniam teatrui ištikimas solistas įkūnijo šį personažą ir ankstesniame pastatyme.
A.Cholinos režisuota „Traviata“ Kauno muzikiniame teatre dar bus rodoma sausio 13–15 d.
Tradicijas sujungė tiltas
Gruodžio 31 d. sukako 101 metai nuo pirmosios „Traviatos“ premjeros Kaune, pradėjusios profesionalaus operos teatro Lietuvoje istoriją. Nuo tada kauniečiai Naujuosius metus pasitinka šiuo G.Verdi šedevru.
Kaunas buvo likęs be „Traviatos“ tik 1948–1951 metais, Operos ir baleto teatrui išsikėlus į Vilnių. Ši opera Kaune buvo statoma 1920, 1931, 1952, 1966, 1984 ir 1999 m.
Violetos personažą kauniečių spektakliuose kūrė A.Galaunienė, V.Sagaitytė, S.Martinaitytė, G.Miliauskaitė, G.Pečkytė, Ž.Lamauskienė, R.Vaicekauskaitė, kitos teatro primadonos.
Kauno ir Viniaus „Traviatos“ tradicijas tarsi tiltas sujungė dirigentas R.Geniušas. Dar prieš karą jis pradėjo dirbti Valstybės teatre Kaune koncertmeisteriu, o Operos ir baleto teatrui atsikėlus į Vilnių tapo jo vyriausiuoju dirigentu ir išliko juo 40 metų.
R.Geniušas dirigavo „Traviatą“ 50 metų, o naujųjų Vilniaus ir Kauno „Traviatų“ dirigentas jo sūnus J.Geniušas – 30 metų.
LNOBT šį rudenį italų pastatyta „Traviata“ – jau devintoji šiame teatre.
