Programos „Svietiškos giesmės Lietuvai“ ištakos siekia dabar žinomo aktoriaus ir režisieriaus A. Latėno studijų laikus. Įdomus sutapimas, kad stodamas į tuometinę Lietuvos valstybinę konservatoriją (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) A. Latėnas skaitė būtent P. Širvio eiles. Pasak menininko, „Svietiškų giesmių Lietuvai“ užuomazgos užgimė nuo konservatorijoje suformuluotos užduoties išsirinkti kurio nors lietuvių literatūros klasiko kūrybą ir ją perskaityti scenoje.
„Pasirinkau lyg ir artimiausią autorių, Antaną Strazdą, tačiau, kai pradėjau skaityti literatūrine kalba parašytas eiles, buvo labai sunku, kažkas neatitiko. Literatūrinė eilių, giesmių kalba iš pradžių man pasirodė neįdomi, tačiau vėliau, vidury nakties, jau visiškai netekęs vilties, prisiminiau kaip mano senelis Balys Strazdas giedojo A. Strazdo eiles ir pagalvojau – o kaip jis perskaitytų šitą eilėraštį? Staiga pabandžiau skaityti, kaip skaitytų senelis ir viskas atgijo, sujudo, sušneko. Supratau eilėraščio prasmę, pamačiau kaip jis gražiai parašytas, surėdytas, užsinorėjau perskaityti ir visus kitus Strazdelio eilėraščius. Pajutau, kad A. Strazdo kūryba skamba visai kitaip, o jis pats – savas, šiuolaikiškas žmogus“, – prisiminimais apie pažintį su A. Strazdo kūryba dalijasi A. Latėnas.
Aktorius ir režisierius A. Latėnas teigia, kad atidi pažintis su bet kurio autoriaus kūryba reikalauja laiko ir atsidavimo. Menininkas atskleidžia, kad su poeto eilėmis gyvena tol, kol apima jausmas, kad visos tos eilės yra jo paties, savitai pradeda konkuruoti su autoriumi, su juo susitapatina. „Pamenu, kažkada išleido mažą P. Širvio eilių knygelę kaip maldaknygę. Ją su savimi nešiojausi ištisus studentavimo metus ir po to gal dar dešimt metų. Tuomet subrandinau jo kūrybos vakarą. Nedrįsau liesti P. Širvio meilės lyrikos, nes joje, mano manymu, atsiskleidžia šventi dalykai. Ir netyčia radau, kaip sakau, Lietuvos istoriją, parašytą eilėmis. Mano mintyse susisiejo P. Širvio ir A. Strazdo eilės, šių asmenybių pasaulėvoka ir taip gimė šių dviejų rašytojų kūrybos vakaras“, – pasakoja A. Latėnas.
Šioje poezijos programoje susilieja dviejų lyrikų kūryba – šmaikščios, aukštaičių tarme skaitomos Strazdelio eilės ir vieno talentingiausių pokario poetų P. Širvio eilėraščiai. Iš pirmo žvilgsnio autorių kūryba skirtinga, ką ir bekalbėti apie kelių šimtų metų gyvenamojo laikotarpio atotrūkį, tačiau A. Latėno poezijos vakarą vienija šių iškilių asmenybių išskirtinumas gyvenamojo istorinio laikotarpio kontekste ir žmogiškosios vertybės. Antanas Strazdas (1760–1833), savo poetika atradęs subtilią ribą tarp sena ir nauja, tapo liaudies poeto pavyzdžiu. Keliaudamas per gyvenimą su liaudies daina, jis kartu brandino ir savąją dainą.
Paulius Širvys (1920–1979) – bene talentingiausias pokario lietuvių rašytojas. Sunku būtų rasti abejingų jo kūrybai – melodingiems, ritmiškiems išgrynintos minties eilėraščiams, kurių dauguma virto dainomis. Kaip savo metu A. Strazdas, taip ir P. Širvys, atsigręždamas į poetinį praeities lobyną, permąstydamas, išjausdamas jį savo siela, grąžino jam savitumą ir gylį, pakerėjo naujoviškumu. Pasak A. Latėno, svarbu ir tai, kad abu poetai buvo ne tik kūrybos genijai, bet ir labai atviri, jaučiantys žmones, savo laiką. „Šių poetų eilės man yra tarsi lakmuso popierėlis. Tai ne tik talentingi, genialūs poetai. Jie svarbūs ir kaip piliečiai. P. Širvys nebijojo parašyti Antanui Sniečkui dėl kalbos teigdamas, kad lietuvių kalba darosi antrarūšė. Lygiai taip pat ir A. Strazdas, dirbęs su nulenkinta dvasininkija, su tuo susiję ir daug anekdotų“, – mintimis dalijasi A. Latėnas.
Nors programa rodoma ne vienerius metus, ji kaskart suskamba naujai, kitaip. A. Latėnas neslepia, kad bėgant laikui keitėsi ir jo santykis su poetų kūryba, laikmečio skambesiu. „Keitėsi santykis su kūryba, keitėsi ir išpildymas, ritmika, tempai. Kiekvienas laikas turi savo garso takelį. Man tai įneša daug naujų dalykų. Pasiklausai jaunimo ir supranti, kad reikia keistis, nes, jei visada liksi sename variante, gali tapti nelabai įdomus“, – apie gaivališką santykį su poezija ir laikmečiu svarsto A. Latėnas.
Lietuvių literatūros klasikiniu palikimu tapusi šių dainių kūryba šiandien yra tarsi atsvara kasdienybę užliejusiai paviršutiniškai kultūrai. Paklaustas apie šios programos išskirtinumą ir svarbą sau bei klausytojui A. Latėnas atviravo tiesiog jaučiąs, kad žmonės išsiilgę žodžio. Pasako jo, internetas, televizija, ta vaizdo pirmenybė šiuolaikiniame pasaulyje jau ima veikti žmogų priešingai. „Nepriklausau tai mokyklai, kur tekstas yra tiesiog perskaitomas ir išmokstamas mintinai, man norisi per tekstą – šiuo atveju per Strazdelio, P. Širvio kūrybą – dar ir režisūriškai perteikti šiems laikams, šiems žmonėms tai, ką noriu pasakyti, noriu šia poezijos kalba kalbėti su visais – ir jaunais, ir vyresnio amžiaus žmonėmis. Man svarbūs abu šie autoriai, svarbu, kad žmonės suprastų, kas slypi jų kūryboje“, – pasakoja menininkas.
Aktorius ir režisierius A. Latėnas su programa „Svietiškos giesmės Lietuvai“ aplankęs ne vieną Lietuvos miestą, miestelį ir kaimą, tačiau Vilniuje ši programa rodoma ypač retai. Gruodžio 30-ąją Vilniaus rotušėje vyksiantis vakaras, pasak A. Latėno, bus puiki proga susitikti su tais, kurie vis teiraujasi, kada šis poezijos vakaras skambės sostinėje. „Dažnai girdžiu, esą vilniečiai pasigenda šios programos, tad norisi, kad jie kur nors išgirstų ar pamatytų apie šį šventinį vakarą ir tai būtų šansas mums susitikti“, – kvietimu dalijasi A. Latėnas.
