Tai jau antra opera vaikams iš visų penkių šiemet jau vykusių premjerų. Operos kūrėjai sakė, kad stengsis vaikus sužavėti paprastumu ir įtraukti į siužetą nuo pat pirmo takto.
Kūrybos procese dalyvavo ir vaikai
LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas sakė, kad ši premjera, susijusi su vaikų džiaugsmu belaukiant Kalėdų, buvo ypač reikalinga po sunkaus pandeminio laikotarpio.
„Vaikiškame repertuare labai trūko naujų spektaklių ir šiais metais nusprendėme tą problemą išspręsti. Tiek operos žanras vaikams, tiek apskritai vaikiški spektakliai buvo labai reikalingi ir mes atsisukome į šeimas, kurios patyrė sudėtingą laiką.
Mes, kaip teatras norime prisidėti prie vaikų ir šeimų ir tikimės, kad ši opera bus dar vienas vilties spindulys šitame sunkiame laike, kuriame buvo daug izoliacijos, nebendravimo, nekultūros ir susiskaldymo. Opera „Mamulė Mū“ yra tai, ko reikėjo mūsų teatrui“, – sakė J.Sakalauskas.
Opera „Mamulė Mū“ tai istorija apie karvę Mamulę Mū, panorusią laipioti po medžius, Varną, tvirtai vaikščiojančią žeme, ir judviejų draugystę. Libretą šiai operai parašė poetas Antanas Šimkus pagal Jujjos Wieslander knygą, o tekstus dainelėms sukūrė Agnė Sunklodaitė.
Operos kompozitorius Sigitas Mickis pasakojo, kad „Mamulė Mū“ buvo parašyta dar 2009 metais, tačiau tuomet buvo sukurtas labiau spektaklis su muzika nei opera.
„Buvo daug kalbėjimo, instrumentai grojo ne visai akademiniu stiliumi, pusiau džiaziniu. Kai pavasarį paskambino prodiuseriai, tai pirma mintis buvo, kad ji („Mamulė Mū“ – aut.) netinka operai ir ją reikėtų perrašyti. Aišku, jie su manimi nesutiko. (...)
Palyginus ten buvo daugiau kalbama, o čia bus klasikinis variantas, dainavimas, harmonija, instrumentai tai, kas mano galva, yra opera. (...) Tikiuosi, kad pavyko įsilieti į tą operos žanrą“, – sakė S.Mickis.
Muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas sakė, kad pritaikant anksčiau parašytą kūrinį dabartinei operai tikrai buvo, ką ištaisyti, tačiau procese padėjo ir vaikai.
„To „balaganėlio“ tikrai buvo ir bandžiau pritraukti ne kiek prie operos, bet prie mažos operytės. (...) Norėjosi ir per akademinę prizmę visus dalykus susieti ir išryškinti. (...)
Aš pats, kaip turintis vaikų, ne į vieną repeticiją pasikviesdavau ir vėliau klausinėdavau savo vaikų, kas patiko, ką girdėjo, kokia reakcija. Jiems labai patikdavo, tad aš tikiuosi, kad režisierės darbas viską sujungti ir suvesti į vieną istoriją turės labai didelį pasisekimą vaikų tarpe“, – pasakojo dirigentas.
„Mamulės Mū“ režisierei Agnei Ambrozaitytei-Šumilei tai yra pirmoji kurta opera. Nors operai skirta tik avanscena ir kūryba vaikams dažnai laikoma sudėtingu uždaviniu, tačiau režisierė sakė, kad procesas labai džiugino.
„Labai sudėtinga rasti teisingą raktą į vaikų širdis. Tas rakto ieškojimas prasidėjo nuo pavasario ir pradėjau galvoti, kas galėtų būti kitaip nei buvo, kaip padaryti operos žanrą vaikams atviresniu. Džiugu, kad turiu sūnėnus, kurių galėjau iškart ir pasiteirauti, kaip atrodo svajonių spektaklis. (...)
Tikrai didelį darbą padarėme su solistais, jie yra be galo kūrybingi ir mane labai nustebino savo aktoriniais sugebėjimais. Pats procesas buvo toks nuostabus, kad jeigu taip ir toliau man seksis kurti operas, tai turbūt niekada ir neišeisiu iš šito žanro“, – pasakojo A.Ambrozaitytė-Šumilė.
Režisierė tikėjosi, kad kuriant operą tiek iš solistų, tiek kūrybinės komandos sklidusi meilė, šiluma ir juokas persiduos ir mažiesiems žiūrovams.
Vadovavosi šūkiu „Mažiau yra daugiau“
„Mamulė Mū“ nebus įprastas, daug kam įsivaizduojamas vaikų spektaklis. Režisierės manymu, nėra būtina vaikus spektakliuose užburti ryškiomis šviesomis, dekoracijomis bei efektais.
„Aš esu už tai, kad vaikas būtų budrus, kad jis sektų naratyvą. Vadovaudamiesi šūkiu „Mažiau yra daugiau“ mes bandėme scenos pagalba sumažinti visko kiek tik įmanoma, kad vaikas išlaikytų dėmesį nuo pirmo takto iki paskutinio.
Mes nepridėjom, ko nereikia, stengėmės pateikti viską kuo švariau: pradedant aktorių vaidyba, baigiant scenografija, kostiumais, šviesomis, projekcijomis. Viskas yra subtiliai ir „skaniai“ padaryta“, – sakė A.Ambrozaitytė-Šumilė.
Ši opera debiutas ne tik režisierei, bet ir scenografijos, kostiumų ir vaizdo projekcijų grafikos dailininkei Alisai Rūtai Stravinskaitei. Iki tol dirbusi su draminiais spektakliais, dailininkė sakė, kad dirbant operoje buvo daugiau lengvumo.
„Girdime klausimus, kodėl karvė neturi tešmens, kodėl nėra dėmių, kur ragai, uodega, bet pas mus viskas supaprastinta ir pratęsiama su projekcijomis. Tas šūkis „Mažiau yra daugiau“ čia labai išryškėja.
Su muzika dirbant atsiranda daugiau lengvumo, net ir repeticijose daug linksmumo, juoko. Opera daugiau įtraukia ir nėra tokio sunkumo, kaip dramos teatre“, – pasakojo A.R.Straviskaitė.
Vaizdo projekcijų dailininkas, režisierius Mikas Žukauskas sakė, kad visos projekcijos matomos operoje yra pieštos ranka ir kurtos labai subtiliai. Apie paprastumą kalbėjo ir šviesų dailininkas Andrius Ringevičius. Jis pasakojo, kad programuojant šviesas šiai operai buvo daugiau kinematografiškumo, juodos, baltos ir pastelinių spalvų lyginant su kitais vaikų spektakliais, kur netrūksta spalvų ir ryškumo.
Kviesdami į spektaklį operos kūrėjai žadėjo interaktyvumo ir kitų smagių veiklų, kurių išduoti dar neskubėjo.
„Kadangi pats esu kūręs vaikišką spektaklį, tai geriausias įvertinimas yra, kai vaikai iš spektaklio išeina dainuodami. Už bet kokio kritiko straipsnį geresnis toks įvertinimas. Tai labai linkiu šiai operai to“, – pasisekimo linkėjo M. Žukauskas.
