„Grammy“ apdovanojimui nominuotas, tarptautinį pripažinimą Andrius Žlabys pelnė pasirodydamas su tokiais pasaulinio garso kolektyvais kaip Niujorko, Klivlando, Buenos Airių filharmonijų, Bostono ir Roterdamo simfoniniai orkestrai. 2015 m. pianistas debiutavo Vienos salėje „Musikverein“ su orkestru „Kremerata Baltica“ diriguojant Mirgai Gražinytei-Tylai. Su ta pačia dirigente ir G. Mahlerio jaunimo orkestru 2012 m. jis pirmą kartą pasirodė Zalcburgo festivalyje.
Pastaruoju metu pianistas neretai sugrįžta į Lietuvos koncertų sales, o Vilniaus fortepijono festivalio pabaigos vakarą su orkestru skambins Césaro Francko „Simfonines variacijas“ fortepijonui ir orkestrui, M. 46. Kūrinys dažnai vadinamos bene tobuliausiu šio belgų kilmės prancūzų kompozitoriaus opusu, „ypatinga fortepijono ir orkestro partijų darna“, pasiekiama ne kiekvienam.
Variacijose, kaip ir apskritai būdinga C. Francko muzikai, dominuoja romantinis patosas, derinamas prie griežtų klasikinių formų. Vis dėlto akivaizdaus formos įrėminimo čia nereikėtų tikėtis, nes, kaip teigė muzikologas Donaldas Tovey’us, šis kūrinys yra tarsi „fantazija su variacijų formos epizodu“.
Be to, šio vakaro programa suteikia galimybę išgirsti ir tokias retai atliekamas simfoninės muzikos partitūras kaip Mikalojaus Konstantino Čiurlionio uvertiūra „Kęstutis“. Leipcigo metais sukurta uvertiūra nėra dažna koncertų salėse, tačiau Modesto Pitrėno vadovaujamas LNSO šią uvertiūrą kartu su simfoninėmis poemomis „Miške“ ir „Jūra“ 2019 m. įrašė Vilniaus plokštelių studijoje, o po metų įrašą išleido Suomijos muzikos įrašų leidykla „Ondine“.
Antroje koncerto dalyje skambės vienas subtiliausių prancūzų impresionisto Claude’o Debussy simfoninės muzikos puslapių – preliudas „Fauno popietė“. O baigiamasis vieno iš šių metų festivalio dedikacijų akordas – prancūzų kompozitoriaus Camille’io Saint-Saënso Simfonija Nr. 2 a-moll, op. 55.
Sukurta 24 metų amžiaus kompozitoriaus, tuo metu gyvenusio Leipcige, ši simfoninė partitūra istorijos tėkmėje nepasižymėjo tokiu dėmesiu ir atlikimu, kokio sulaukė C. Saint-Saënso Trečioji, dar vadinama „Vargonų“ simfonija. Galbūt todėl, kad jaunatviškame kūrinyje kompozitorius savojo kelio tik ieškojo, pavyzdžiui, čia girdėti J. Haydno, J. Brahmso, F. Mendelssohno-Bartholdy kūrybos įtaka ir atgarsiai (bet, tiesą sakant, tai padaryta itin meistriškai).
Įdomu, kad ši simfonija buvo patraukusi C. Debussy dėmesį – prancūzų impresionistas parengė jos versiją dviem fortepijonams.
VII Vilniaus fortepijono festivalio „Paryžietiški vakarai Vilniuje“ pabaigos koncertas vyks gruodžio 4 d. 19 val. Gros Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir pianistas Andrius Žlabys. Primename, kad Filharmonijos koncertuose yra būtinas galimybių pasas. Daugiau informacijos: www.filharmonija.lt.
