2016 m. stojusi prieš BMSO meno vadovės amplua ir įsitvirtinusi pasaulio muzikos Olimpe lietuvė paneigė stereotipą, kad dirigavimas – vyriška profesija. Ji tapo tikra heroje daugeliui moterų.
Įliejo gaivaus dvelksmo
Perėmusi atsakingas pareigas iš muzikos korifėjų Simono Rattle’o ir Andrio Nelsono jauna dirigentė kone per naktį tapo britų numylėtine.
2017-aisiais jai netgi buvo suteiktas Birmingamo universiteto muzikos daktaro vardas.
Netradicinės Mirgos programos įliejo gaivaus dvelksmo į BMSO gyvenimą. Ji tapo pirmąja dirigente moterimi, pasirašiusia išskirtinę leidybos sutartį su legendine kompanija „Deutsche Grammophon“, įrašė šiai kompanijai su britų orkestru ir kitais kolektyvais kelis albumus.
Vienas jų – „Weinberg Symphonies No 2 & 21“, įgrotas su BMSO bei „Kremerata Baltica“, buvo įvertintas prestižiniu „Gramophone Award“ apdovanojimu ir nominuotas „Grammy“. Dirigentė įtraukė į BMSO repertuarą ir lietuvių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Onutės Narbutaitės, Ramintos Šerkšnytės kūrinius.
„Mes turėjome daug svajonių ir tebesvajojame, tik dabar nuo manęs mažiau priklausys tų svajonių įgyvendinimas“, – sakė menininkė britų dienraščiui „iNews“.
Jau paskelbtas M.Gražinytės įpėdinis Birmingamo orkestre – juo taps japonų dirigentas Kazuki Yamada.
Pandemija smogė skaudžiai
Muzikos gyvenimas Jungtinėje Karalystėje stipriai pašlijo, kai pandemija nutraukė gyvos muzikos koncertus. BMSO tai buvo itin skaudus smūgis, nes pernai jis šventė savo gyvavimo šimtmetį.
Be to, pati M.Gražinytė per pandemiją sunkiai persirgo kovidu.
„Koncertai nevyko aštuonis mėnesius. Praėjusiais metais aš gyvai nemačiau orkestro nuo kovo iki lapkričio. Tai beprotiškai ilgas laikas. Praradome daugybę orkestro šimtmečiui skirtų projektų ir turų, kuriuos planavome ne vienerius metus. Kita vertus, galėjau daugiau laiko praleisti su šeima“, – pasakojo dirigentė.
Ji gyvena Zalcburge su savo vyru austrų smuikininku Franku Stadleriu ir jųdviejų vienų bei trejų metų sūnumis.
Galbūt šeima taip pat pastūmėjo dirigentę perdėlioti prioritetus? Pačios Mirgos teigimu, priežasčių buvo ne viena, tarp jų – ir „Brexit“, stipriai paveikęs tarptautinius mainus.
Jo pasekmes M.Gražinytė pajuto kad ir rengdama su BMSO savo naujausią programą – Leošo Janačeko operos „Laputės gudruolės nuotykiai“ pusiau sceninę versiją. Neseniai ji skambėjo Birmingamo salėje, dar bus atlikta Dortmunde, Hamburge ir Paryžiuje.
Iš anksto parsisiųsti operos partitūros į Austriją dirigentė negalėjo, nes pašto paslaugos yra sutrikusios. Jai teko nuskristi į Birmingamą anksčiau ir partitūrą gauti vietoje.
Surengė dainų šventę
Interviu „iNews“ menininkė pripažino, kad Jungtinėje Karalystėje yra daug nuostabių orkestrų, rengiama įspūdingų projektų, bet požiūriu į muzikinę kultūrą ir jos finansavimu ši šalis neprilygsta vokiškai kalbantiems kraštams.
Birmingame lietuvė stengėsi vykdyti savo muzikinę strategiją – be viso kito, rūpintis vaikų muzikiniu ugdymu ir orkestro ryšių su vietos bendruomene stiprinimu. Mat Londone gerų orkestrų daug, muzikos mėgėjai turi iš ko rinktis, o Birmingame – vienintelis.
M.Gražinytė net surengė Anglijos mieste dainų šventę, į ją įtraukė įvairių bendruomenių ir darbo kolektyvų dainininkus, taip pat chorų draugijas, „world music“ ir gospelo aistruolius. Savanoriams toną suteikė BMSO choras, akompanavo Birmingamo orkestras.
Programoje skambėjo ne tiktai britų autorių, bet ir Baltijos šalių kompozitorių kūriniai, tarp jų – Broniaus Kutavičiaus „Tėviškės papartis“.
Dovana ir atsakomybė
Tačiau jau greitai lietuvė apsiribos britų orkestre pagrindinės kviestinės dirigentės amplua.
„Tai mano asmeninis sprendimas. Norėčiau toliau eiti ankstesnes pareigas, bet jaučiu, kad dabar teisingas žingsnis – nebūti meno vadove. Šios pareigos – didžiulė dovana, bet kartu ir didžiulė atsakomybė“, – dėstė M.Gražinytė „iNews“.
Ji neabejojo, kad glaudžius ryšius su BMSO išsaugos.
Mirga neužsibuvo ir ankstesnėse savo darbovietėse – Heidelbergo ir Zalcburgo teatruose.
„Galbūt esu nekantrus žmogus, bent jau taip gali atrodyti. Laikas parodys, ar tai tiesa“, – sakė menininkė vokiečių portalui „BR Klassik“ savo debiuto su Bavarijos radijo simfoniniu orkestru proga.
Anglijos muzikos peizažas keičiasi
Metų pradžioje britų muzikos pasaulį sudrebino žinia, kad Londono simfoninio orkestro (LSO) meno vadovas, vienas iškiliausių šių laikų dirigentų S.Rattle’as palieka gimtąją Angliją ir rengiasi tapti Vokietijos piliečiu.
Maestro tik prieš kelerius metus grįžo dirbti į Jungtinę Karalystę iš Vokietijos, kur 16 metų vadovavo Berlyno filharmonijos orkestrui. Jo nekantriai laukta gimtinėje – su S.Rattle’o parvykimu sietos net naujos koncertų salės Londone statybos.
Tačiau sutartį su LSO jis pratęsė tik iki 2023-iųjų, o tada taps Bavarijos radijo simfoninio orkestro Miunchene meno vadovu. S.Rattle’as nusprendė gauti ir Vokietijos pasą, kad galėtų netrukdomai keliauti po Europą.
LSO vadovu 2024-ųjų rugsėjį taps A.Pappano, jau 20 metų vadovaujantis Londono karališkajai „Covent Garden“ operai. Jo įpėdinio teatre vis dar ieškoma, nors paprastai tokių institucijų vadovai būna žinomi kur kas anksčiau.
2023 m. Londono filharmonijos ir „Philharmonia“ orkestrai tars „sudie“ savo ilgamečiams vadovams rusui V.Jurovskiui ir suomiui E.P.Salonenui.
