Tokią ambicingą programą savo 50-mečio proga su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, trečiadienį savo gerbėjams pristatė operos tenoras Vaidas Vyšniauskas, pasaulyje žinomas Kristiano Benedikto vardu.
Žvaigždžių duetui talkino sopranas Monika Sakalauskaitė-Falcon, tenorai Rafailas Karpis ir Tomas Pavilionis, baritonas Arūnas Malikėnas.
Ryškiausią įspūdį vakare klausytojams paliko dainavimo džiaugsmu trykštantis jubiliatas, jo vokalinė meistrystė ir ištvermė, artistiškumas. Kone tris valandas trukusi sudėtingiausia programa, atrodė, jo nė kiek nenuvargino.
Iki šiol LNOBT scenoje ir jokia megažvaigždė nedainavo tokios ambicingos programos, kaip tą vakarą 62 metų M.Gulegina.
Azartu priminė L.Pavarotti
„Neprisimenu koncerto, kuriame būtų atlikta tiek didelių operų ištraukų, o taip pat lietuvių tenoro, kuris pajėgtų įveikti tokią programą. V.Vyšniauskas nuo pirmos iki paskutinės arijos rodė aukščiausią meninį lygį, išsaugojo balso gaivumą.
Jo atliekamos suskambėjo visos aukštosios tenoro viršūnės, solistas jas įveikė su azartu. Jau vien dėl entuziazmo, degančių akių, veržlumo malonu jo klausytis. Tuo V.Vyšniauskas man priminė Luciano Pavarotti, kurio akys degdavo po sudėtingų pasažų. M.Gulegina savo įtaiga ir raiškia vaidyba įkvėpė jubiliatą, padėjo jam atsiskleisti.
Ne kiekvienas išlaikytų publikos dėmesį tiek laiko. Gerų žodžių nusipelnė ir kiti Vaido talkininkai. R.Karpis vėl nustebino patobulėjusiu vokalu, darniai į artistų ansamblį įsiliejo muzikalus sopranas Monika Sakalauskaitė-Falcon“, – dalijosi vakaro įspūdžiais muzikologė Živilė Ramoškaitė.
Iš bjauriojo ančiuko virto gulbe
„Nugalėtojai ne tie, kurie laimi, o tie, kurie nepasiduoda“, – vakare iš scenos nuskambėjo tokie V.Vyšniausko žodžiai.
Studijų metais nedaug kas jame įžvelgė operos artistą. Vaidas dažnai girdėdavo, kad jo balselis yra silpnas, tad verčiau apsiribotų operetėmis ir miuziklais, „nelįstų“ prie pagrindinių vaidmenų.
Po vokalo studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje daugiau kaip dešimt metų jis buvo beveik nepastebimas šalies muzikos gyvenime. Dainuodavo operų perklausose, bet darbo Lietuvoje vis negaudavo. Todėl išvyko jo ieškoti į Sankt Peterburgą.
Ten padainavo Marijos teatro vadovui V.Gergijevui ir gavo Chosė vaidmenį operoje „Karmen“. Neužilgo padainavo Kanijų „Pajacuose“ Estijos nacionalinėje operoje, sukūrė penkis vaidmenis, tarp jų – Hoffmanno ir Kavaradosio – Tartu operos teatre.
„Tai nebuvo tik laimingi sutapimai. Aš niekada netikėjau, kad esu nevykėlis“, – yra sakęs V.Vyšniauskas apie savo pirmąsias sėkmes.
Tačiau tikrasis jo karjeros proveržis prasidėjo, padainavus Otelą Eimunto Nekrošiaus režisuotame spektaklyje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Šiandien V.Vyšniauskas – vienas ryškiausių operos Otelų. Jis įkūnijo pavydųjį maurą daugiau kaip kaip 120 kartų trijų žemynų teatruose, tarp jų – Vienos ir Bavarijos valstybinėse operose, Sankt Peterburgo Marijos teatre, keliuose Italijos teatruose, taip pat dainavo Šveicarijos, Švedijos, Austrijos, Čilės ir Meksikos scenose, Kanadoje, Libane, Savonlinos operos festivalyje Suomijoje.
Tenoras garsėja ir Samsono vaidmeniu C.Saint-Saenso operoje „Samsonas ir Dalila“. Pirmą kartą jis padainavo šią partiją operos koncertinėje versijoje Sankt Peterburgo Marijos teatre greta rusų primadonos O.Borodinos diriguojant V.Gergijevui. Vėliau tas pats veikalas trijulę suvedė Velykų ir „Baltųjų naktų“ festivaliuose Maskvoje.
V.Vyšniausko Samsono klausėsi ir Pekino nacionalinio scenos menų centro, Turino teatro Italijoje publika, jis įkūnijo Samsoną „Vilnius City Opera“ spektakliuose, o 2018-2019 m. debiutavo šiuo vaidmeniu Niujorko „Metropolitan Opera“.
2019 m. išsipildė ir solisto svajonė padainuoti svarbiausioje operos scenoje Niujorke Germaną „Pikų damoje“, o Argentinos „Teatro Colon“ jis debiutavo Kalafo vaidmeniu operoje „Turandot“, pirmą kartą susitiko šios operos spektakliuose su M.Gulegina.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo nė vieno tenoro, dainavusio sudėtingiausią repertuarą garsiausiuose pasaulio teatruose. Pernai V.Vyšniausko kūrybiniai laimėjimai buvo įvertinti kasmetine Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija.
Įkvėpė artimi žmonės
„Meilė nugali viską“, – tai dar viena Vaido citata, nuskambėjusi vakare.
Įdomu, kad šio artisto karjeros lūžis sutapo su permainomis asmeniniame gyvenime. „Sukūręs naują šeimą su Lina, pajutau tokį dainavimo potencialą, apie kokį pats tik nedrąsiai pasvajodavau. Atsivėrė tai, kas glūdėjo mano prigimtyje. Bjauriojo ančiuko neliko. Šalia manęs atsirado žmogus, kuris patikėjo ir mane patį įtikino, kad galiu būti geriausias“, – apie lemtingus metus kalbėjo artistas.
„Tuo, kad V.Vyšniauskas padarys stulbinamą karjerą, netikėjo niekas, išskyrus jo mokytoją Virgilijų Noreiką. Profesorius man patarė atkreipti dėmesį į buvusio savo mokinio didžiulę pažangą. Taip pradėjome domėtis V.Vyšniausku“, – prisiminė buvęs LNOBT generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.
Jo vadovavimo LNOBT metais Vaido sukurtas Otelo vaidmuo suteikė solistui daug darbo Vakaruose ir atvėrė reikšmingas scenas. G.Kėvišui rekomenduojant tenoras pateko į garsaus dirigento V.Gergijevo akiratį. Šis ne kartą jį kvietė dainuoti savo projektuose su operos korifėjais.
„Žaviuosi V.Vyšniausku. Savo atkaklumu jis padarė nuostabią karjerą – dainavo iš esmės visose pagrindinėse Vakarų scenose, nors ir ne pirmose spektaklių sudėtyse. Iš jo neatimsi sceninės įtaigos, bet svarbiausia – imlumo ir veržlumo.
Jis nepraleis progos paklausti patarimo ir paprašyti užtarimo, kur tik įmanoma, – pasiims viską, išnaudos situaciją 150 procentų“, – pabrėžė G.Kėvišas.
