Beveik ketvirtį amžiaus A. Švilpa kuria vaidmenis Vokietijoje, Esseno Aalto muzikos teatre. Tačiau visą šį laiką ypatingas ryšys jį sieja su Lietuvos menininkais, kultūros institucijomis. Ir tas ryšys duoda didelių, abipusiai reikšmingų kūrybos vaisių.
Vienas naujausių ir ryškiausių A. Švilpos vaidmenų Lietuvoje – Olandas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro senajame Elinge įspūdingai pastatytoje R. Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“ (režisierius D. Abaris, dirigentas M. Pitrėnas). Kartu su LRT parengtu šio spektaklio įrašu A.Švilpa aplankė operos mėgėjus net atokiausiuose pasaulio kampeliuose, kuomet šį įrašą tarptautinė asociacija „Opera Europa“ transliavo savo platformoje „Opera Vision“.
Lietuvį publika pažįsta dėl jo ypatingai sodraus ir spalvingo tembro balso, puikios dikcijos ir impozantiškos vaidybos, kuria A. Švilpa prikausto dėmesį kiekvieno pasirodymo metu. Tačiau šį kartą kalbamės ne apie sėkmingą karjerą, o neblėstančią meilę gimtinei, kurios dėka ir svarbią datą solistas nori pasitikti Klaipėdoje.
– Penkiasdešimtą jubiliejų švęsite Klaipėdoje?
– Klaipėdoje gimiau, augau ir be jo negaliu. Natūralu, kad ir mano jubiliejaus koncertas pavadintas „Dedikacija Klaipėdai“ vyks šiame mieste. Net nekilo klausimas, kur dar jis galėtų vykti... Man reikia Klaipėdos! Noriu, kad mano gimtinė atsigautų. Kad ne tik Vilniuje telktųsi geriausi menininkai bei vyktų geriausi koncertai ir spektakliai. Kad sužydėtų man pats gražiausias miestas Klaipėda, kuriame pastaruoju metu irgi vis daugiau aukšto lygio kultūrinio gyvenimo. Į šį sūkurį noriu įsijungti ir aš.
– Jūsų koncertui diriguos ypatingas dirigentas?
– Specialiai šiam koncertui atvyksta į geriausių pasaulio dirigentų dešimtuką patenkantis Stefanas Solteszas. Tai profesionalas, kuris buvo pasaulinio garso dirigentų Karlo Böhmo, Christopho von Dohnanyi ir Herberto von Karajano asistentas. Man didelė garbė, kad S. Solteszas atvyks į Klaipėdą diriguoti mano jubiliejaus koncerto, tačiau dar labiau džiaugiuosi, kad jo profesionalumu galės pasimėgauti gimtojo miesto publika.
Maestro S.Solteszui esu dėkingas už savo sėkmingai susiklosčiusią karjerą: jis mane išgirdo ir pakvietė dainuoti į Aalto muzikinį teatrą Esene, kai man buvo 25-eri. Man nusišypsojo laimė su šiuo profesionalu dirbti kartu net 17-a metų Aalto muzikiniame teatre, kur jis buvo vyriausiasis muzikos vadovas, operos intendantas.
Jis buvo iškėlęs Aalto muzikinį teatrą į visas įmanomas aukštumas. Jam vadovaujant Aalto muzikinis teatras net keturis kartus išrinktas geriausiu visoje vokiškai kalbančioje Europoje. Geriausiųjų vardą ne kartą pelnė ir orkestras.
S.Solteszas diriguoja geriausiuose pasaulio teatruose, tokiuose miestuose kaip Viena, Miunchenas, Ciurichas, Berlynas, Hamburgas, Buenos Airės ir kitur. Net man sunku patikėti, kad jis tikrai sutiko atvykti! Kai tokio lygio muzikas atvyksta į mūsų miestą, prilygsta stebuklui. Kaip Žvejų rūmai sutalpins visus norinčius jį pamatyti?
– Kokius solistus išgirsime?
– Beje, kartu su S.Soltesz į Klaipėdą atvyksta ir jo žmona, tarptautinio garso solistė Michaela Selinger. Dainuosime su ja duetu keletą kūrinių.
Koncerte išgirsite dainuojant geriausius šalies solistus: Ievą Prudnikovaitę, Vaidą Vyšniauską, Laimoną Pautienių ir, aišku, mano mokytoją, maestro Vladimirą Prudnikovą. Atvyks ir jauna, perspektyvi solistė iš sostinės – Kamilė Bonte, su kuria susipažinau kartu dainuodamas Vilniuje.
Duetuose kartu su manimi dainuos ir KVMT geriausi solistai – Mindaugas Rojus ir Rita Petrauskaitė.
– Mėgausimės KVMT orkestro atliekama muzika?
– Gros Muzikinio teatro orkestras! O Muzikinio teatro orkestras ypatingas: ir tai ne pagyrimas, o – faktas. Dvi paskutines vasaras dainavau Muzikinio teatro pastatytoje R. Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“, tad ne iš nuogirdų, o iš patirties galiu užtikrinti, kad tai labai aukšto lygio orkestras.
Groti „Skrajojančio olando“ muziką gali tik geriausieji, o aš pastebiu kaip orkestras tobulėja septynmyliais žingsniais: tarkim, 2021 metų vasarą jie grojo dar geriau nei 2020 metais. Tarkim, mano rečitalio repertuaras KVMT orkestrui dar prieš dešimt metų būtų buvęs sunkiai įkandamas, o dabar jie yra pasiruošę.
Mano jubiliejaus koncerte skambės išskirtinai stiprūs kūriniai: nuo ištraukų iš miuziklų iki klasikinių arijų, o rečitalis bus ilgas, didelės apimties. Norisi palikti paslapties, tačiau koncertui atrenkami geriausi klasikinės muzikos perlai.
Išduosiu, kad publika mėgausis mano atliekamomis Modesto Mussorgskio „Mirties dainomis ir šokiais“ („Pesni i plyaski smerti“) su orkestru. Neteko girdėti, kad Lietuvoje kas būtų atlikęs šį kūrinį pritariant orkestrui. Skambės G.Verdi, Ch.Gounod kūriniai ir daug kitos gražios muzikos.
– Laukiate susitikimo su Klaipėdos publika?
– Kiekvieno miesto publika savita ir ypatinga, tad aš nekantriai laukiu susitikimo su gimtojo miesto žmonėmis. Klaipėdos publika nėra išlepinta: tik prieš kelis metus mieste prasidėjo kelias į klasikinės muzikos Olimpą... Anksčiau pajūrio muzikinis gyvenimas merdėjo, mano manymu.
Viskas prasideda nuo Muzikinio teatro, o kai jis neturi net savo pastato, ką jis gali... Žmogus atėjęs į teatrą turi pajusti jo didybę, nuotaiką. Ir aš laukiu naujo teatro pastato. Ir tikiu, kad jau greitai Klaipėda taps sostinei prilygstančiu miestu, nes galėsime didžiuotis jo kultūra, skambančiais klasikos kūriniais.
Už visa tai turime dėkoti per keletą metų daug ryškių darbų, davusių reikšmingų pokyčių, nuveikusiai Muzikinio teatro vadovei Laimai Vilimienei. Ji į teatro veiklą žiūri principingai, tikslingai ir teatrą veda teisingu keliu. Jei visi talentingi klaipėdiečiai prisidėtų kiekvienas savo srityse – miestas klestėtų. Tokia mūsų visų slapta misija: ne kalbėti, o daryti. Ir tai įvyks! Patikėkite!
– Ką solistui ir džentelmenui reiškia pusės amžiaus jubiliejus?
– Bėgantys metai lyg brandinamas taurus gėrimas: kuo brandesnis, tuo brangesnis ir skanesnis (juokiasi). Aš pasitikiu ir pritariu gydytojų pasakymui, kad gražiausi žmogaus metai prasideda nuo 40-ies, jei tik niekas neskauda. Ačiū Dievui, esu sveikas, tad gyvenu savo gražiausius metus. Ir kūryboje – taip pat. Žemo balso savininkai, kaip bosai, sako, kad nuo 45-50 metų prasideda jų balso branda ir aukščiausios karjeros viršukalnės.
– Ar turite kūrybinių svajonių?
– Solistas tokia profesija, kad save turi tobulinti nuolat. Balsas – tarsi deimantas: jei nustosi jį šlifuoti, bus blogai. Mano manymu, kad visiškai ištobulintum savo balsą, reikia dar vieno gyvenimo... Noriu išdainuoti dar daugiau naujų partijų ir patobulinti jau atliekamas iki begalybės. Solistai turi nuolat mokytis: tai mūsų darbo sudedamoji dalis. Atgal kelio nėra. Jei kažkas supranta, kad jau yra tobulas, mano manymu, tą pačią minutę ima ristis atgal.
Profesionalioje scenoje dainuoju 26 metus. Sudainavau 89 partijas įvairiuose spektakliuose: iš jų 59 – pagrindines, kitos mažesnės. Partijų skaičius parodo, kad dauguma mano sceninių svajonių jau išsipildė, tačiau turiu dar pora svajonių spektaklių, kuriuos norėčiau įveikti. Vienas jų – Hanso Zachso partija iš operos R.Wagnerio operos „Niurnbergo meisterzingeriai“.
H.Zachsas – pats ilgiausias vaidmuo operos literatūroje, kurį išdainuoti trunka 2 valandas 45 minutes. Palyginimui, opera „Niurnbergo meisterzingeriai“ trunka 5 valandas 30 minučių. Norint išmokti šios partijos tenka paaukoti 2,5-3 metus, bet aš jos norėčiau! Šiemet pirmą kartą dainuosiu Pilypą iš Giusepe's Verdi operos „Don Karlas“, kito sezono metu irgi turėsiu gražių premjerų. Visi iššūkiai įveikiami ir visos svajonės pildosi.
