Bus parodytas dar vienas žmonėms su klausos ir regos negalia pritaikytas Latvijos režisierės Maros Kimelės režisuotas spektaklis „Antigonė“. Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos padalinyje vyks Domano Novakovskio pjesės „Kai kurios erelių rūšys“ skaitymai.
Brailio rašto lipdukų neužtenka
Klaipėdos dramos teatre jau ketvirtą kartą organizuojama Socialinė savaitė – šeimininkų pastanga kurti gilesnį, visiems visuomenės sluoksniams prieinamą ir patogų teatrą. Tam neužtenka žiūrovų salėje ant kėdžių porankių užklijuoti lipdukus su Brailio raštu užrašytais numeriais. Lietuvoje kol kas dar nėra teatrų, kurie būtų visiškai pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.
„Baimę tirpdo bendravimas su neįgaliaisiais, buvimas su jais kartu, todėl į Socialinės savaitės renginius kviečiame visus žiūrovus. Prieš spektaklį „Mongolija“ vyks pokalbis apie Dauno sindromą. Jame dalyvaus bendruomenės „Pozityviai apie Dauno sindromą“ nariai – pedagogai, tėvai, auginantys vaikus su šia negalia“, – pasakojo KVDT kultūros projektų koordinatorė Lina Lencevičiūtė.
Žmonėms su klausos negalia pritaikytą M.Kimelės spektaklį „Antigonė“ lydės surtitrai (audiovizualinis vertimas), vertėjų komentarai gestų kalba. Prieš spektaklį lankytojams bus pakviesti į gestų kalbą verčiamą ekskursiją po teatro erdves. Teatralai rengiasi žmonėms su klausos negalia nori pritaikyti ir Lauros Grozos režisuotą spektaklį pagal Maksimo Gorkio pjesę „Saulės vaikai“.
Tarpininkai – scenos profesionalai
„Rodyti spektaklius kurtiesiems paprasčiau – kartą paruošti surtitrai gali tapti kiekvieno spektaklio dalimi. Pastatymuose žmonėms su regos negalia reikia sinchroninio vertimo įrangos, garsinio atvaizdavimo tekstų. Gyvojo skaitymo teatre prieš spektaklius vyksta garsinės įžangos.
Ne visi spektakliai, pasak L.Lencevičiūtės, tinka adaptacijoms. Pavyzdžiui, Agnijos Leonovos spektaklio „Tinklas“ abstrakčių vaizdų, projekcijų, perpasakoti akliesiems ar silpnaregiams tiesiog neįmanom. Svarbu atsižvlgti ir į dialogų, mizanscenų, viso spektaklio trukmę.
Žmonės su regos negalia į spektaklius rinksis valanda anksčiau – vestibiulyje gaus ir susiderins ausines, galės pavaikštinėti po sceną, paliesti dekoracijas, net patys išbandyti rekvizitą, aktoriai prisistatys per mikrofoną, kad publika atpažintų jų balsus.
Susirinkusieji girdės ir gyvo vyksmo scenoje garsus, ir per ausines transliuojamus komentarus. Tarpininkai – aktoriai, dalyvavę garsinio atvaizdavimo mokymų kursuose.
Greitai apsipranta teatro erdvėse
Rekonstruotas uostamiesčio dramos teatro pastatas – vienas moderniausių Baltijos šalyse, tačiau ir čia ne viskas padaryta, kad viduje būtų patogu neįgaliems lankytojams. Įžengusiems į puošnų vestibiulį silpnaregiams marmuro plytelėmis išklotų grindų blizgesys sukelia nesaugumo jausmą – regintys žmonės panašiai jaustųsi, jeigu jiems tektų eiti permatomu stikliniu paviršiumi.
„Teatras skatina mąstyti kitaip, pažiūrėti iš kito kampo. Kurtiesiems, kurie niekada nebuvę teatre, pirmą kartą sėdint salėje ne viskas suprantama. Tėvai vaikus veda į teatrą, kad juos įpratintų, o kurtieji to nepatyrė, todėl jiems sudėtinga perskaityti tai, kas yra tarp eilučių. Norime, kad ir jie atrastų teatre nišą sau, savo laisvalaikiui“, – kalbėjo surdopedagogė Kristina Rimkienė.
„Antigonės“ tekstą gestų kalba komentuosianti K.Rimkienė sako, jog kurtieji greitai prisitaiko prie aplinkos net jeigu teatras jiems – nepažinta erdvė: „Spektaklių pradžią skelbiančių skambučių jie negirdi, bet mato, ką daro kiti, stebi aplinką. Teatralų pastangos atsiverti neįgaliesiems – kilnios ir sveikintinos, svarbu, kad žinios apie titruojamus spektaklius pasiektų tikslines auditorijas“.
Keista baimė – iš nežinojimo
Svarbu ne tik teatralų žinios apie erdvių suvokimą, bet ir jų pačių intuicija, nuovokumas. Žiūrovus aptarnaujantys darbuotojai mokomi susikalbėti su neįgaliaisiais, žino, kaip teisingai juos nukreipti, palydėti į sales, jeigu to prireikia, jie pasirengę suteikti kitokią pagalbą.
Klaipėdos dramos teatre vykstančių socialinių savaičių organizatoriams nuoširdžiai talkina konsultantas Vytautas Gendvilas, patariantis įvairioms įstaigoms ir organizacijoms, kaip viešąsias erdves pritaikti specifiniams aklųjų, silpnaregių poreikiams.
„Socialinių akcijų tikslas – tęstinumas. Siekiame ne kartą per metus, o dažniau bendrauti su neįgalių žmonių bendruomenėmis, pristatyti spektaklius jaunimui, lengvesnio turinio, taip pat vaikams, juk pradinukai jau moka skaityti“, – teigia K.Rimkienė.
Dr viena teatro misija – lankytojus supažindiname su neįgaliųjų poreikiais. Keistos baimės susidurti su neregiu gatvėje, parduotuvėje, kitose viešosiose erdvėse, pasak K.Rimkienės, kyla iš nežinojimo, kaip bendrauti ir elgtis su tokiais žmonėmis įvairiose situacijose.
Klaipėdos dramos teatras. Spalio 30 d. 19 val. – Spektaklis „Mongolija“. Režisierius D.Gumauskas.
Lapkričio 7 d. – M.Kimelės spektaklis „Antigonė“: žmonėms su regos negalia 14 val., su klausos – 17 val.
Lapkričio 4 d. 15.30 val. Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos padalinyje – D.Novakovskio pjesės „Kai kurios erelių rūšys“ skaitymai. Skaitovai aktoriai Jonas Baranauskas ir Igoris Reklaitis.
