Jame LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje drauge su orkestru pasirodys ir 1975 m. čia įrengtais koncertiniais vargonais grieš viena labiausiai patyrusių Lietuvos vargonininkių – Renata Marcinkutė-Lesieur.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir LMTA Klaipėdos fakultetas – dvi glaudžiai susijusios uostamiesčio švietimo ir kultūros įstaigos, nes viena ugdo, o kita leidžia skleistis šios aukštosios mokyklos absolventų kūrybėms ambicijoms.
Klaipėdos muzikos fakultetas buvo įkurtas 1971 m., tad 1987 m. įsteigtame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbo ir dirba daug Fakulteto absolventų – solistų, choro ir orkestro artistų, šokio profesionalų. Taigi šis jubiliejus neabejotinai svarbus muzikinio teatro darbuotojams.
Skambės kūriniai vargonams ir orkestrui
Koncerto programoje – trys kūriniai iš klasikinės muzikos lobyno: Johanno Sebastiano Bacho Tokata ir fuga d-moll vargonams, Georgo Friedricho Händelio Koncertas vargonams ir styginių orkestrui F-dur, op. 4 Nr. 5, bei Camille‘io Saint-Saënso Simfonija Nr. 3, c-moll, op. 78 („Vargonų simfonija“).
J. S. Bacho ir G. F. Händelio kūryba laikoma baroko epochos muzikos etalonu: ji ryškiausiai atspindi laikmečio dvasią ir brandžiojo baroko muzikai būdingus bruožus. Virtuozinė Tokata ir fuga d-moll vargonams solo (BWV 565) neabejotinai yra žinomiausias ne tik J. S. Bacho, bet ir viso XVIII a. vargonų repertuaro kūrinys.
Pagal vieną iš versijų kompozitorius jį sukūrė jaunystėje – maždaug tuo metu, kai devyniolikmetis keliavo pėsčiomis iš Arnštato į Liubeką pasimokyti pas tenykštį garsų kompozitorių ir vargonininką Dieterichą Buxtehudę (apie 1705 m.). Neatsispiriamo žavesio kūriniui suteikia jaunatviška energija ir improvizacinė išmonė bei polėkis, kuriuo garsėjo J. S. Bachas kaip vargonininkas virtuozas.
Trimis dešimtmečiais vėliau sukurtas J. S. Bacho amžininko G. F. Händelio Koncertas vargonams F-dur, op. 4 Nr. 5 žymi respektabilaus penkiasdešimtmečio kompozitoriaus kūrybos etapą, kai jis jau buvo įsitvirtinęs Londone ir tuo metu dirbo „Covent Garden“ teatre.
1735–1736 m. jis sukūrė šešis koncertus vargonams, skirtus atlikti kaip interliudijas tarp šiame teatre atliekamų jo oratorijų dalių. Savo naujiems kūriniams kompozitorius nevengdavo pasitelkti ankstesnių kūrinių fragmentus arba tiesiog peraranžuodavo ištisus kūrinius kitoms sudėtims.
Taip nutiko ir su penktuoju iš šešių koncertų vargonams, kurį jis perrašė vargonams ir styginių orkestrui iš jaunystėje sukurtos Sonatos išilginei fleitai ir klavesinui F-dur, op. 1 Nr. 11 (1712).
Su Londono muzikine scena susijęs ir trečiasis koncerto programos kūrinys – 1886 m. sukurta C. Saint-Saënso Simfonija Nr. 3, turinti paantraštę „su vargonais“. Karališkosios filharmonijos draugijos užsakytą simfoniją kompozitorius dedikavo savo neseniai mirusiam bičiuliui Franzui Lisztui ir pats dirigavo jos premjerą Šv. Jokūbo salėje Londone.
Kulminaciniu kūrybos laikotarpiu parašytoje simfonijoje C. Saint-Saënsas tarsi apžvelgė savo paties nueitą kūrybinį kelią: virtuoziniai fortepijono pasažai ir spalvinga orkestruotė liudija jį buvus vienu iškiliausių romantizmo kompozitorių, o katedroms ar didelėms koncertų salėms skirta vargonų partija apibendrina jo ilgametę patirtį dirbant vargonininku Paryžiaus bažnyčiose.
Iš širdies – į širdį
Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas T. Ambrozaitis sakė, kad LMTA Klaipėdos fakulteto 50-mečiui skirtas koncertas jam kaip profesionalui svarbus dėl daugelio priežasčių.
„Spalio 1-oji – Tarptautinė muzikos diena, ji svarbi ne tik muzikos mėgėjams, bet ir visiems muzikos profesionalams. Kaip didžiausio KVMT kolektyvo – simfoninio orkestro – vadovas noriu pabrėžti, kad orkestro koncertai dėl didelio kolektyvo užimtumo repertuariniuose spektakliuose yra gana reti, tad mums tai – džiugus įvykis.
Smagu, kad atsirado galimybė šįkart groti kartu su soliste vargonininke. Kai rinkomės kūrinius koncertui, nesuabejojau, jog būtina atlikti Camille‘io Saint-Saënso Simfoniją Nr. 3, c-moll, vadinamą „Vargonų simfonija“.
Džiugu, jog groti kartu sutiko, o teisingiau būtų sakyti – rado laiko R.Marcinkutė-Lesieur, kuri šį kūrinį yra atlikusi daugybę kartų. LMTA Klaipėdos fakulteto jubiliejus mums svarbus, nes muzikiniame teatre, o ypač orkestre, dirba šios mokslo įstaigos auklėtiniai ar net dėstytojai. Mums bus malonumas ir garbė prisidėti prie gražios sukakties minėjimo“, – kalbėjo maestro.
T.Ambrozaitis prisipažino jaučiantis didelius sentimentus „Vargonų simfonijai“, nes šios muzikos partitūroje glūdi daug slėpinių ar net sąsajų su žmogaus gyvenimu.
„Tai atskleidžia melodika, ritmika. Kartu su orkestru labai norime perteikti publikai tai, ką jaučiame mes, grodami šią muziką. Koncertas – tai tarsi visų vakaro dalyvių, publikos ir orkestro muzikantų, širdžių susijungimas. Ką pats išgyvenu diriguodamas šią muziką, iš visos širdies siųsiu ir publikai“, – atviravo maestro.
Iš Fakulteto istorijos
LMTA Klaipėdos fakultetas – ryškus Vakarų Lietuvos scenos meno studijų švyturys. 1971 m. Klaipėdoje pradėjo veikti Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetas. 1975-aisiais jis tapo anuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos dalimi ir vietoje vieno buvo įkurti du (kultūros ir pedagogikos) fakultetai, kuriuose buvo rengiami muzikos pedagogai, choreografai ir mėgėjų teatro režisieriai.
Anuometinio fakultetų prorektoriaus Vytauto Jakelaičio iniciatyva buvo rekonstruota koncertų salė ir pradėta ieškoti galimybių joje pastatyti naujus koncertinius vargonus. Talkinant Prof. Leopoldui Digriui, čia buvo įrengti dviejų manualų, trisdešimties registrų čekų firmos „Rieger-Kloss“ vargonai, skirti atlikti kuo įvairesnį koncertinį repertuarą.
1975 m. gruodžio 27 dieną įvyko iškilmingas vargonų inauguracijos koncertas, kuriame, dalyvaujant gamintojų atstovams, pasirodė prof. L. Digrys ir prof. Sauliaus Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras. Iki pat 1991-ųjų tai buvo vieninteliai XX a. antroje pusėje įrengti vargonai Klaipėdoje, tapę reikšmingu miesto muzikinės kultūros židiniu.
1995–2018 m. fakultetai veikė kaip Klaipėdos universiteto padalinys, tapęs KU Menų akademija. 2018 m. šis padalinys vėl įsiliejo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos sudėtį.
