„Spektaklių vaikams teatro repertuare trūksta, todėl jau keletą metų dairėmės kūrinio, kurį galėtume rodyti avanscenoje prie nuleistos uždangos tuo metu, kai scenoje būna montuojamos kitų vaidinimų dekoracijos.
D. Sebbos opera „Alisa stebuklų šalyje“ patraukė dėmesį visų pirma populiariu, žinomu pavadinimu. Ji jau buvo pastatyta Izraelio operoje, tačiau Vilniuje išvysime visiškai naują versiją.
Kadangi premjera gimė daugiausiai LMTA studentų pajėgomis, tai iš Tel Avivo atvykusiam režisieriui Gadui Schechteriui teko užsiimti ne tik kūrybine, bet ir pedagogine veikla“, – pasakojo LNOBT Meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė.
Pats režisierius teigė, kad dėl pandemijos dauguma spektaklio parengiamųjų darbų vyko „Zoom“ platformoje, kai vietoj teatre įprasto žmogiškojo kontakto gauni tik šaltą ekrano mirgėjimą. Bet gyvai susitikus su lietuviškąja komandos dalimi visi šaltukai greitai išsisklaidė.
„Tel Avive greta mano namų yra sūnaus lankoma mokykla ir šurmuliuojanti jos žaidimų aikštelė. Nuolat ją stebėdamas, supratau, kokia tai dėkinga vieta vaikų fantazijai. Žaidimų aikštelė moksleivių vaizduotės dėka kasdien virsdavo kažkuo kitu: tai stebuklinga pilimi, tai piratų laivu... Toks ir pagrindinis šio spektaklio raktažodis – perteikti Alisos vaizduotę, tokią pat turtingą kaip bet kurio kito vaiko vaizduotė“, – pasakojo G. Schechteris.
Pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus prisipažino, kad išklausęs hebrajišką operos variantą netikėjo, kad pavyks ją perteikti lietuvių kalba: „Hebrajų kalboje itin daug vienskiemenių ir dviskiemenių žodžių, kitokia žodžių ir sakinių intonacija, todėl viską sutalpinti į lietuvišką operos libretą mums buvo labai sudėtinga.
Dviem vienas kitam prieštaraujantiems operos veikėjams lietuviškus vardus, mūsų paprašyti, vasarą kūrė patys vaikai. Sulaukėme daugiau kaip 150 skirtingų vardų variantų! O išsirinkome lietuviškiausiai skambėjusius – Dar ir Gana. Sujungę juos į vieną, gauname tai, ką dabar ir matome už lango – Darganą“, – pasakojo M. Staškus.
LMTA Styginių instrumentų katedros vedėja prof. Rūta Lipinaitytė sako, kad premjeroje grojančiame dešimties muzikantų ansamblyje dalyvauja įvairių akademijos kursų studentai. Jiems tai neįkainojama patirtis, nes su operos žanru studijuojantys muzikantai paprastai susiduria retai.
Tam pritaria ir LMTA Dainavimo katedros vedėja prof. Asta Krikščiūnaitė, neslepianti, jog kiti akademijos studentai jau pavydi gavusiam galimybę teatre debiutuoti dainininkų magistrantų kursui.
Nors jauniems atlikėjams „Alisos stebuklų šalyje“ vokalinės operos partijos buvo pakankamai sudėtingos, o ir scenos judesio vaikams skirtame pastatyme tikrai netrūksta.
„Operon mūsų įmurkdytiems studentams neliko nieko kita, tik išplaukti. Užtat jie neabejotinai ūgtelės kaip profesionalai, nes jau išmoko perteikti žiūrovams itin koncentruotą tekstą, kuriame nėra nė vieno nereikalingo žodžio“, – pabrėžė režisieriaus asistentė Jūratė Sodytė.
Vizualus spektaklio „kūnas“ nepaprastai spalvingas – jame sproginėja ištisas spalvų ir šviesų „kokteilis“. Scenografė Gintarė Jonaitytė dekoracijas gamino taip, kad jos atrodytų tarsi nuspalvintos vaikų, o kurdama jų formas konsultuodavosi su savo sūneliu.
„Alisos stebuklų šalyje“ kostiumų dailininkė Marta Vosyliūtė specialiai šiam pastatymui sukūrė net aštuonis originalius audinių raštus. Jų eskizus „Alisos stebuklų šalyje“ žiūrovai galės apžiūrėti specialiai premjerai skirtoje parodėlėje viename iš teatro Raudonosios fojė stendų.
Pirmieji „Alisos stebuklų šalyje“ spektakliai LNOBT – rugsėjo 25, 26 ir spalio 2 dienomis. Spektaklių pradžia – 12 valandą. Kitos vaikams skirtos operos premjerą LNOBT numato gruodžio 5-ąją: tuomet į sceną žengs lietuvių kompozitoriaus Sigito Mickio opera „Mamulė Mū“.
