„Banchetto musicale’ 21“: giesmė, stiprinusi lenkų ir lietuvių karių dvasią prieš Žalgirio mūšį

Visas šių metų festivalis buvo skirtas Mergelės Marijos tematikai. O ją padiktavo būtent giesmė „Bogurodica“ („Dievo Gimdytoja“).

Pasak festivalio meno vadovo Dariaus Stabinsko, „31-ojo „Banchetto musicale“ tematika atsirado iš to, kad kartu su lenkais turime vieną svarbų kūrinį – giesmę „Bogurodica“, kurios ištakos siekia X–XIII a. Pirmasis giesmės posmelis – malda į Mariją, prašant užtarimo. 

Tai unikalus kūrinys, neturintis atitikmenų kitų kraštų literatūroje, jis buvo giedamas ir bažnyčiose, ir įvairų iškilmių metu, ir kaip malda prieš mūšius. Manoma, kad ir prieš Žalgirio mūšį lietuvių ir lenkų kariai savo karinę dvasią stiprino šia giesme. Gali būti, kad būtent bendrų su lenkais mūšių metu lietuviai pirmiausia ją ir išgirdo.

Su lenkų ansambliu „Jerycho“ kasmet rengiame programas, aktualias abiem tautoms, aktualizuojame mūsų bendrą paveldą. Vienas tokių darbų – „Bogurodica“, Dievo Motinos palaiminimas ir pagerbimas. Lietuvoje ji primiršta, nors kadaise buvo pagrindinė giesmė, saugojusi mūsų šalis. Norėjome, kad žmonės tai prisimintų.“

Vilnius jau XVI a. buvo reikšmingas kultūros centras, kuriame gyveno daug skirtingų tautų ir religijų atstovų. XVII a. jis pradėjo garsėti ir kaip Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, garbinimo vieta – šiam kultui stiprėti ypač svarbus buvo stebuklingas Aušros Vartų Marijos paveikslas.

Rugsėjo 26 d. Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, „Banchetto musicale“ baigiamajame koncerte, gilinantis į muzikinį repertuarą, skirtą Mergelei Marijai, bus siekiama atkurti tų laikų dvasią. Pagrindinis programos elementas – keturių dalių giesmės „Bogurodzica“ versija, kurią maždaug 1630 m. užrašė dominikonas tėvas Błażejus Derey. 

Kiti kūriniai susiję su Vilniumi – kompozicijos iš giesmyno „Parthenomelica“ (1613 m.), Vilniaus tabulatūros (1626 m.), Žygimanto Liauksmino „Graduale pro exertatione“ (1693 m.) ir kt.

Koncertą pradės ir užbaigs Lenkijoje ir Lietuvoje iki šiol giedamos Švč. Mergelės Marijos valandos (Officium Parvum de BMV). Jos skambės pakaitomis su kompozitoriaus Diomedo Cato 1606 m. giesmėmis Marijai. Kūriniai bus atliekami su basso continuo instrumentais.

„Bogurodzica“ − seniausia ir populiariausia viduramžių Lenkijos giesmė, įtraukta į tris Pirmojo Lietuvos Statuto (PLS) nuorašus (Lauryno, Pulavų ir Zamoiskių), – atspindi LDK visuomenės krikščionybės tiesų išmanymą, kartu parodo tikėjimo svarbą. 

Kaip teigia Gita Drungilienė,  istorikė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos mokslo darbuotoja, kurios pagrindinės mokslo tyrimo kryptys – šventųjų kultas Lietuvoje XIV a. pab.–XVI a. II pr., nors 1529 m. priimtas Pirmasis Lietuvos Statutas laikomas išimtinai pasaulietiniu ir tuo išsiskiriančiu iš kitų viduramžių teisės kodeksų, į jo foliantus įrašyta „Bogurodzica“ parodo Lietuvos visuomenės valdančiojo elito krikščionišką savimonę.

Įtraukti „Bogurodzicą“ į PLS greičiausiai paskatino ir jo rengimui vadovavusio LDK kanclerio Alberto Goštauto asmeninis pamaldumas šventiesiems, ypač jo dangiškajam globėjui šv. Adalbertui, XVI a. laikytam šios giesmės autoriumi. 

Lenkų kronikininkas ir istorikas Janas Długoszas „Bogurodzicą“ pavadino „Carmen patrium“ – „Tėvynės giesme“, ji taip pat vadinta pirmuoju lenkų įstatymu, krikščionių tikėjimo išpažinimu, liaudies katekizmu ir ginklu kovoje su kitatikiais.

J.Długoszo teigimu, „Bogurodzicą“ visa Jogailos ir Vytauto vadovaujama lenkų ir lietuvių kariuomenė giedojo prieš pergalingai pasibaigusį Žalgirio mūšį. Ar giesmę tikrai giedojo lietuviai, sunku pasakyti, tačiau bet kuriuo atveju žinojo ją ir jos pobūdį. 

„Bogurodzica“ buvo giedama ir kituose mūšiuose. Pavyzdžiui, 1435 m. prie Pabaisko vykusio mūšio metu ją giedojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio ir lenkų kariuomenė, puldama Švitrigailos ir livoniečių kariuomenę.

Toks karinis giedojimas viduramžiais buvo įprastas dalykas, o liturginė invokacija „Kyrie Eleison“ („Viešpatie, pasigailėk“), esanti ir „Bogurodzicoje,“  – seniausias ir labai populiarus mūšių šūkis, žinomas nuo IX a.

Kartu ši giesmė, išsakanti tikėjimą amžinu gyvenimu, galėjo padėti kontroliuoti staigios mirties mūšio metu baimę.

Tapusi iškilminga valstybine giesme ir įgijusi Tėvynės himno statusą, „Bogurodzica“ buvo giedama karūnacijos ceremonijose, per kitas svarbias religines ir pasaulietines iškilmes. 

G.Drungilienės teigimu, dauguma tyrinėtojų šiuo metu sutaria, kad „Bogurodzicos“ giesmė buvo sukurta ne vėliau kaip XIV a. viduryje, dažniausiai ji datuojama XIII a., o ankstesnę jos kilmę liudytų kalbos archaizmai, sąsajos su ankstyvąja lotyniškąja sekvencine-tropine poezija ir kiti argumentai.

Dėl giesmės autoriaus vieningos nuomonės vis dar nėra.  Šiuo metu visi tyrinėtojai pripažįsta, kad „Bogurodzica“ nėra kokio nors prototipo vertimas ar parafrazė.

Manoma, kad ji buvo sukurta savarankiškai, o pagal skirtingas hipotezes jos sąsajų ieškoma su lotyniškąja, bizantiškąja, rusiškąja, senąja bažnytine slavų (čekų redakcijos) literatūra ar bendrame Vakarų ir Rytų Bažnyčių palikime.

Kad ir kokia būtų buvusi giesmės kilmė, XV–XVII a. „Bogurodzica“ buvo žinoma ir funkcionavo LDK įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, atspindėdama Lenkijoje turėtą reikšmę ir funkcijas.

Rugsėjo 24 d. 18 val. Valdovų rūmuose Vilniuje.

„Maris stella“. Viduramžių giesmės švč. Mergelei Marijai.

Ansamblis „Candens Lilium“ (Vokietija): Sabine Lutzenberger – balsas, Norbert Rodenkirchen – viduramžių fleitos, gotikinė arfa.

* * * 

Rugsėjo 26 d. 19 val. Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje Vilniuje.

„Bogurodzica“. Pamaldumo giesmės Dievo Gimdytojai XVI–XVII a. Lietuvoje ir Lenkijoje.

Ansamblis „Jerycho“, vadovas Bartosz Izbicki (Lenkija) ir giedojimo kursų dalyviai.

* * * 
Spalio 1 d. 20 val. Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje Vilniuje (atkelta iš rugsėjo 9 d.).

„Miragres!“ Menestrelių dainos ir giesmės Švč.Mergelei Marijai Alfonso X Išmintingojo dvare.

Carla Babelegoto – balsas ir Peppe Frana – ūdas, čitola, perkusija (Italija).