Gausi Žvejų kultūros rūmų salės publika garsiąją Romeo ir Džuljetos meilės istoriją papasakojusius KVMT baleto artistus ir simfoninį orkestrą sutiko audringais plojimais. Kūrėjai savitai atsakė į vieną žmoniją kamuojančių klausimų – kaip prasideda ir baigiasi meilė.
Daugelį amžių atsakymų į pateiktą klausimą ieškanti Williamo Shakespeare’o istorija įkvėpė ne tik S.Prokofjevą, parašiusį muziką geriausiam kada nors sukurtam baletui, bet ir tarptautinę kūrėjų komandą: Auksinės kaukės laureatą, baletmeisterį Kirilą Simonovą (Rusija), muzikos vadovą ir dirigentą Robertą Šerveniką, scenografę ir kostiumų dailininkę Jekateriną Zlają, šviesų dailininką Andrių Stasiulį ir vaizdo projekcijų autorių Linartą Urniežį.
Pradžioje buvo meilė, tačiau vėliau ji sukėlė kovą dėl įtakos, neapykantą, tiesos paieškas. Keisčiausias „meilės formas“ scenoje atskleidė veržlioji Muzikinio teatro baleto trupė.
Klasikos ir modernumo dermė
Po spektaklio pakalbinta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedros docentė Violeta Milvydienė pažymėjo, kad šį baletą yra statę bent keliasdešimt garsių pasaulio choreografų – vieni tradiciškai, o kiti šiuolaikiškai.
„Šio tarptautinės komandos pastatymo KVMT choreografinė leksika artimesnė klasikinio baleto restauracijai nei naujoviškai versijai.
Neatsisakyta tradicinių baleto formų, pavyzdžiui, neoklasikinio šokio stilistikos, dar 4-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV sukurtos ir propaguotos žinomo baletmeisterio George’o Balanchine’o.
Būtent ji čia atrodė labiausiai jauki, išgryninta, estetiška, techniškai ir emocingai perteikta baleto trupės artistų. Išskirčiau įtaigų Kapulečių duetą – žavėjo Olgos Konošenko plastika bei ryškus, solidus jai asistuojančio Manto Černecko įvaizdis.
Modernaus ir klasikinio baleto derinys, papildytas mimanso ir vaizduojamojo meno elementais, suteikė reginiui teatrališkumo“, – dalijosi premjeros įspūdžiais V.Milvydienė.
Švelnumas ir aistra
Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto muzikinės kultūros tyrinėtoją, muzikologę, profesorę Daivą Kšanienę baleto „Romeo ir Džuljeta“ choreografija sužavėjo taiklumu ir tikslumu.
„Nuostabu, kad nenueita pastaruoju metu populiariu abstraktaus eksperimento keliu. Talentingas choreografas K.Simonovas subtiliai suderino klasikinio baleto intonacijas su įvairiais šiuolaikinio šokio elementais. Remdamiesi S.Prokofjevo muzika, pasitelkdami judesį, gestus, manieras, galvos kryptelėjimus, žvilgsnius kūrėjai kiekvienam personažui suteikė individualizuotą išraišką.
Nė vieno žiūrovo nepaliko abejingo tragedijos ašis – jaunuolių pora, mylinti „nepaisant lemties, priešinantis net žvaigždėms“, o ypač – trapioji ir stiprioji Džuljeta. Balerina Oleksandra Borodina įstabiai perteikė muzikoje glūdintį savo herojės švelnumą, išdykėliškumą, koketiškumą, o vėliau – dvasios stiprybę, ryžtą bei tragizmą.
Romano Semenenkos Romeo įkūnijo S.Prokofjevo lyrikoje slypintį begalinį švelnumą, virstantį aistra, viltimi ir... nusivylimu.
Scenografija ir vaizdo projekcija įspūdingai įprasmino Džuljetos lemtingojo gėrimo ir mirties sceną. O juk S.Prokofjevas, kurdamas šį baletą, vienu metu netgi svarstė – gal baletą užbaigti laimingai: Romeo ateina minute anksčiau ir randa Džuljetą gyvą?
Pats kompozitorius rašė, kad „tokiam barbariškumui“ jį skatino choreografinės priežastys: gyvi žmonės gali šokti, o mirę gulėdami nepašoks. Užpultas amžininkų už Williamo Shakespeare’o profanaciją S.Prokofjevas šio sumanymo atsisakė ir sukūrė puikią sukrečiančią kūrinio pabaigą – meilės mirties finalą. Kompozitorius paprasčiausiai negalėjo įsivaizduoti šiuolaikinio meno galimybių“, – dėstė profesorė.
Orkestras įveikė iššūkį
Pasak D.Kšanienės, Klaipėdos muzikinis teatras labai sėkmingai įveikė šiuo baletu aukštai iškeltą meniškumo kartelę.
„Atsakinga ir sunki užduotis teko teatro simfoniniam orkestrui. Juk šis novatoriškas S.Prokofjevo kūrinys – tai simfonija-baletas didžiulės sudėties orkestrui, kuriame sustiprinti mediniai ir išplėsta varinių pučiamųjų grupė, gausi perkusija, naudojami papildomi instrumentai bei juos garso jėga atsveriantys styginiai. Baleto partitūra persunkta simfoninio alsavimo.
Gana darniai skambėjo „tutti“ ir atskiros instrumentų grupės bei solo, sklandžiai pereinant iš vieno epizodo į kitą, visiškai kontrastingą. Pavyko įtikinamai perteikti meilės linijos ir neapykantos stichijos kontrastus. Scenoje regėjome ir girdėjome šekspyrišką gyvenimo aistrą, konfliktą, gyvas žmogiškas emocijas, sukrečiančią tragediją“, – kalbėjo apie premjerą D.Kšanienė.
Būtina pamatyti kiekvienam
Tarptautinės komandos sukurtas spektaklis sudomino ne tik Klaipėdos meno mėgėjus – žiūrovų į spektaklius atvyko ir iš Raseinių, Kretingos, Skuodo bei kitų Žemaitijos miestų.
O vargonininkė bei radijo laidų vedėja Gabija Narušytė specialiai dėl „Romeo ir Džuljetos“ į Klaipėdą važiavo iš Vilniaus.
„Tai dar viena KVMT premjera, kurią pamatyti būtina kiekvienam. Ji patvirtino, kad uostamiesčio teatro baleto trupė – puiki profesionalų komanda. Šokėjų judesių darna, kokybiškas choreografo idėjų įgyvendinimas, visas reginys maloniai stebino.
Nuo Olgos Konošenko negalėjai atitraukti akių. O vienas Romeo kostiumų toks, kokį sunku tikėtis išvysti Lietuvos scenoje! Koks jis? Reikia pamatyti, kaip ir patį spektaklį.
Tai spektaklis apie Džuljetą – mergaitę su savo bėdomis ir jausmais, ne apie porą. Tai įdomu ir įtikinama. Vizualinei interpretacijai, matyt, trūko tikro teatro – ne viską įmanoma padaryti laikinuose namuose.
Bet kolektyvas nusipelnė didžiausių sveikinimų už drąsą, energiją ir profesionalumo siekį“, – dalijosi įspūdžiais G.Narušytė.
Subūrė perpektyvią solistų komandą
„Romeo ir Džuljetos“ premjeroje kaip žinomiausia pasaulio įsimylėjėlių pora debiutavo ir visas tris premjeras šoko O.Borodina (Džuljeta) ir R.Semenenka (Romeo).
Mylinčiais Džuljetos tėvais tapo O.Konošenko (sinjora Kapuleti) ir M.Černeckas (Kapuletis). Džuljetą nuo negandų saugojo jaunatviška Auklė – D.Verovka ir pusbrolis Tebaldas – A.Giozalianas.
Džuljetą guodė Tėvas Lorenco – T.Baužas. Pario šokio partijas paruošė R.Budko (rugsėjo 17 ir 18 d.) ir D.Butenka (rugsėjo 19 d.). Ryškų Merkucijaus vaidmenį sukūrė M.Mordasovas.
Miestiečiais spektaklyje tapo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artistai. Grojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras (vyriausiasis dirigentas T.Ambrozaitis).
