Trupės nariai Erikas Åbergas ir Jay‘us Gilliganas 2013 m. sukūrė pirmąjį savo spektaklį „Bevis“ ir 400 kartų jį parodė Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje. Naujausias, Lietuvoje pristatomas jų kūrinys „Aparatas“ užbaigia savito vizualinio pasaulio trilogiją.
Stokholme įsikūrę trupės nariai anksčiau bendradarbiavo daugybėje tarptautinių projektų, rengė turus Japonijoje, Islandijoje ir Amerikoje, įkūrė butikinių žongliravimo reikmenų gamybos įmonę, išleido keletą dokumentinių vaizdo įrašų rinkinių, transliavo tinklalaidę apie žongliravimo kultūrą.
E.Åbergas yra vienas žinomiausių šios srities profesionalų Skandinavijoje, vadinamas žonglieriumi, žongliravimo istoriku ir išradėju. O J.Gilliganas – vienas žymiausių šių laikų pasaulio žonglierių tradicinio ir šiuolaikinio cirko srityse, įtrauktas į Žongliravimo istorijos e-muziejų (https://historicaljugglingprops.com/1426-2/ ), įvairių tarptautinių žonglierių čempionatų prizininkas, nuolat įtraukiamas į geriausių pasaulio žonglierių reitingus.
Jis dažnai matomas ir scenoje kaip atlikėjas, yra pasirodęs su tokiomis trupėmis, kaip „Cirque Du Soleil“, „The Gandini Juggling Project“, „Cie Jerome Thomas“, „Cirkus Cirkor“, „Les 7 doigts de la Main“. Be to, menininkas yra Stokholmo šokio ir cirko universiteto profesorius, žongliravimo meno populiarintojas.
Prieš pasirodymus Lietuvoje pakalbinau J.Gilliganą.
– Esate įvardijamas kaip vienas geriausių šių laikų žonglierių visame pasaulyje – ar galėtumėte papasakoti, kaip pradėjote žongliruoti, koks jūsų išsilavinimas?
– Žongliruoju visą gyvenimą ir niekada nenorėjau daryti nieko kito! Esu savamokslis, niekada nelankiau žongliravimo mokyklos. Pradėjau devynerių, kai augau Amerikoje.
Esu pasirodęs visose JAV valstijose, taip pat 38 skirtingose pasaulio šalyse. Dalyvavau grupiniame pasirodyme Anglijos karalienei, anksčiau buvau trijų daugiausiai žongliruojamų objektų Guinesso pasaulio rekordų savininkas.
Turiu tik normalų vidurinį išsilavinimą, bet savo mene pasiekiau tiek daug, kad esu žongliravimo profesorius Stokholmo cirko ir šokio universitete.
– Žongliravimas yra viena pagrindinių cirko disciplinų. Cirkas vis dar suvokiamas prieštaringai arba įvairiai: tradicinis cirkas – kaip pramoga, šiuolaikinis cirkas – kaip meno forma.
Su kolegomis jūs taip pat įkūrėte butikinių žongliravimo rekvizitų gamybos įmonę, išradinėjate žongliravimo rekvizitus/instrumentus, filmuojate dokumentinius vaizdo įrašus ir transliuojate tinklalaidę apie žongliravimo kultūrą.
Kaip apibūdintumėte save: esate linksmintojas, menininkas, sportininkas? Cirko artistas ar teatro menininkas? Išradėjas?
– Save vadinu žonglieriumi. Sutinku, kad žmonės, išgirdę žodį „cirkas“ ar „žonglierius“, pagalvoja apie daug reikšmių. Esu pastebėjęs, kad paprasčiausias būdas tvarkytis su šiais skirtingais suvokimais yra būti kuo paprastesniam.
Priklausomai nuo konteksto ar pokalbio, apie žongliravimą galėtume pasakyti daug įvairių dalykų. Galėčiau būti vadinamas menininku, kuris žongliravimą naudoja kaip savo raiškos priemonę, tačiau kitose situacijose toks suvokimas gali būti beprasmis. Kad ir kaip tai vadintumėte, kol pasirodymas ir žongliravimas yra geras, žmonėms tai patiks!
– Profesionalai skiria tradicinį ir šiuolaikinį/naująjį cirką. Nepaisant to, šios dvi sritys daugeliu atžvilgių yra susijusios, susipynusios. Naujasis cirkas dabar tam tikra prasme jungiasi prie šokio ar teatro meno. Taigi, kur yra rėmai, kas yra cirkas, kur jis prasideda ir baigiasi?
– Žodžiai turi reikšmę, kai juos tariame. Kai bendraujame naudodami bet kokius žodžius, tie žodžiai turi bendras prasmes tik tarp mūsų – taip mes galime bendrauti ir suprasti vienas kitą. Taigi kultūriškai turime ryšį su žodžiu „cirkas“, tas pats pasakytina apie „teatrą“, „šokį“, „tradicinį“ ar „šiuolaikinį“.
Santykiai su šiais žodžiais skiriasi priklausomai nuo to, kada gimėte, iš kurios pasaulio šalies esate ir kokia yra jūsų ankstesnė patirtis su visais šiais skirtingais dalykais. Vienintelis dalykas, kurį galiu tvirtai pasakyti, yra tai, kad niekas, net tarp profesionalų nesutaria dėl vieno labai aiškaus šių sąvokų apibrėžimo.
Viskas priklauso nuo konteksto ir ketinimų. Kartais pokalbis gali būti labai sunkus, nes žmonės tiesiog nesupranta vienas kito. Asmeniškai aš linkęs atlikti darbą, kuris, mano manymu, yra vientisas, ir tada kalbėti apie tai taip, kaip reikia tiems, su kuriais kalbu.
– Savo pasirodymuose naudojate ne tik tradicinius žongliravimo instrumentus, bet ir kasdienio gyvenimo daiktus – kodėl? Ką tai reiškia jums? Kitaip tariant, ar turėtume sudėtingose situacijose visada ieškoti sprendimų pagal principą „think out of box“ („ieškok netradicinio sprendimo“)?
– Kaip ir daugybė žodžių „žongliravimas“ ar „cirkas“ interpretacijų, šių dalykų praktika taip pat labai skiriasi visame pasaulyje. „Žongliravimas“ man yra abstrakti sąvoka, kurią galima pritaikyti įvairiose situacijose.
Žongliravimo esmė yra jūsų kūno, objekto ir aplinkos santykis. Todėl šias plačias sąvokas galima išreikšti naudojant daugybę skirtingų detalių, pavyzdžiui, kasdienius daiktus.
– Jūsų spektakliai rodomi šimtus kartų Švedijoje, Šiaurės šalyse – koks yra ilgiausias jūsų to paties pasirodymo rekordas?
– Kartą Berlyne buvo toks laikotarpis, kai turėjau pasirodymus dešimt kartų per savaitę ištisus vienerius metus...
– Jau esate buvęs Lietuvoje. Kaip įvairios šalys suvokia jūsų kūrinius – ar auditorija, žiūrovų reakcija skiriasi priklausomai nuo šalies geografinės padėties, kultūrinio regiono, kultūros politikos aplinkybių ar demokratijos lygio konkrečioje šalyje?
– Žinoma! Tikrai galite pastebėti šiuos skirtumus, kai esate scenoje prieš skirtingas auditorijas. Pavyzdžiui, Anglijoje radau žiūrovų, kuriems nepatinka bet kokia pasirodymo paslaptis – privalai nedelsdamas pasakyti, kas vyksta, idant jie galėtų atsipalaiduoti.
Japonija, Islandija, Lietuva... Kiekviena vieta turi savo specifiką ir vietinius įpročius. Nors mano patirtis byloja, jog žongliravimas yra tikrai puiki meno forma, kuria galima dalintis bet kurioje kultūroje.
Niekada negalvojau apie tai, kai pradėjau žongliruoti. Bet tai ne verbalinis – vaizduojamasis menas. Nėra kalbos barjero, koks galėtų būti, pavyzdžiui, teatre. Jis taip pat konkretus ta prasme, kad auditorija dažniausiai mato tai, ką jūs iš tikro ir darote. Jei metate kamuoliuką ir jį pagaunate – tai lengvai gali pamatyti visi. Tokiu būdu žongliravimas yra puikus būdas susitikinėti su žmonėmis iš viso pasaulio!
Jay Gilliganas ir trupė „Kapsel“ rugsėjo 19 d. pasirodys Visagino kultūros centro salėje „Banga“, rugsėjo 22 d. – Dūmų fabrike Naujojoje Vilnioje, 23 d. – Kirtimų kultūros centre. Bilietus platina „Tiketa“.
J.Gilligano puslapis Žongliravimo Wikipedijoje:
