Pirmą kartą Lietuvoje statoma neurologinė opera – tai bendras Klaipėdos koncertų salės, vizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“, teatro „Utopia“ projektas. Kvapą atimančios operos pastatymas suvienys klasikinės muzikos profesionalus ir vizualinio teatro, šiuolaikinių medijų bei lėlių teatro kūrėjus.
Michaelas Nymanas – minimalistinės muzikos pradininkas, žinomas britų kompozitorius, sukūręs šešias operas bei muziką daugiau nei dvidešimčiai filmų. Tarp kompozitoriaus garso takelių yra tokie filmai, kaip „Fortepijonas“, „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ bei daugelis kitų.
Dirbdamas muzikos kritiku M. Nymanas 1968 m. leidinyje „The Spectator“ pirmą kartą muzikos istorijoje pavartojo minimalizmo terminą, kurį vėliau plačiau aprašė savo knygoje „Experimental Music: Cage and Beyond“. Šis terminas prigijo visame pasaulyje, o minimalizmas tapo vienu populiariausių muzikos stilių. Kompozitoriui suteiktas britų imperijos komandoro laipsnis bei Voriko universiteto garbės daktaro laipsnis, o jo kūriniai atliekami visame pasaulyje.
„Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ („The Man Who Mistook His Wife for a Hat“) – pirmoji M. Nymano opera, sukurta 1986 m. remiantis garsaus britų neurologo ir neuropsichologo Oliverio Sackso to paties pavadinimo knyga, tapusia bestseleriu ir laikoma neurologijos mokslo klasika.
Operą galima pavadinti medicinine-muzikine pagrindinio herojaus-paciento, sergančio vizualine agnozija („mentaliniu aklumu“) ligos tyrimo istorija – žinomas muzikas ima nebepažinti aplink save regimo pasaulio ir vis labiau pasikliauti savo klausa.
Tolstančios matomų daiktų prasmės artina jį prie garsinio pasaulio patyrimo ir atveria netikėtus ligos aspektus – virš viso regimo ir mus nuolat klaidinančio pasaulio tvyro ne visiems pažįstama, bet kerinti ir įkvepianti muzikinė realybė.
Vienas žymiausių britų neurologų, mokslo istorikas bei operos siužetui įkvėpimą davęs rašytojas O.Sacksas po M. Nymano operos premjeros teigė: „Tikrasis jos herojus neabejotinai yra muzika – muzikos galia integruoti, organizuoti, sumegzti sujauktą pasaulį ir suteikti jam prasmę. Tai yra tikrų tikriausia neurologinė opera. Pirmoji tokia muzikos istorijoje“.
Pasak operos režisieriaus Žilvino Vingelio, būsimoji premjera – tai „tam tikras vizualinis ir garsinis labirintas, kuriame atsikartojantys įvaizdžiai, veidai, mizanscenos, temos ir garsai ilgainiui įveda žiūrovą į tikrovės atpažinimo krizę“. Kamerinis ir mobilus sceninis sprendimas įtraukia lėlių teatro bei vaizdo komunikacijos ir transliacijos sprendimus, todėl čia solistai tampa ne tik aktoriais, bet ir lėlininkais, šokėjais, ekranų kilnotojais ir scenos darbininkais.
„Man patinka idėja, kad techniškai sudėtingas sceninis pasakojimas gali būti papasakotas vos trijų žmonių be papildomos teatro mašinerijos, besikilnojančių štangų, scenos darbuotojų ar pagalbos iš kulisų. Tokioje itin aukšto solistų meistriškumo reikalaujančioje operoje ši idėja atrodo dar nuostabiau.
Tam labai tinka būtent ši daugiafunkcionalių, atvirų ir profesionalių solistų sudėtis – sopranas Gunta Gelgotė, tenoras Mindaugas Zimkus ir bosas Kšištofas Bondarenko. Tai dainininkai, kurie šiuolaikinio operos atlikėjo profesiją supranta kaip nuolatinius iššūkius, mokymąsi ir ieškojimą“, – dėstė režisierius.
„Kosmos Theatre“ kūrybinę komandą taip pat žavi galimybė bendradarbiauti su tokiais klasikinės muzikos profesionalais, kaip dirigentas Martynas Staškus, pianistė Indrė Baikštytė, Klaipėdos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas Mindaugas Bačkus.
„Tai atveria naujas kūrybines patirtis ir interpretacines galimybes. M. Nymano minimalistinė kompozicinė maniera O. Sackso istoriją pakelia į netikėtas metaforines aukštumas – čia savo metavaidmenį įgauna ir kompozitorius R. Schumanas, ir poetas H. Heine...
Šia opera mes kreipiamės į tą žmogiškosios būties dalį, kuri mumyse priima ir suvokia aplink esančią tikrovę: kas mes esame, jei mūsų protas pasaulį ima priimti kitaip, nei aplinkiniai? Ar tai liga? Ką vadiname deficitu, kai kalbame apie žmogų?“, – samprotavo Ž.Vingelis.
