„Banchetto musicale‘ 21“: balsai iš viduramžių

Visuose katalikiškosios Europos kraštuose Marijos garbinimas reiškėsi ne tik sakralinėmis muzikos kompozicijomis, bet ir buvo svarbus kasdieniame gyvenime – vienodai veikė dvasininkus, aukštuomenę, valstiečius ar karius. 

Turėdama galią, tikinčiųjų suteiktą šventajai Mergelei, ji, būdama ir Dievo Motina, rūpinasi ne tik nuolankių žmonių likimu, bet ir saugo miestus, bažnyčias ar netgi lemia karų baigtį. 

Dėl turtingos maldų Šventajai Motinai tradicijos muzikos istorijoje vyko įspūdingos pasaulietinių meilės dainų transformacijos į giesmes ir atvirkščiai.

Oficialią 31-ojo „Banchetto musicale“ programą grigališkojo choralo ir viduramžių kompozitorių kūrinių deriniu rugsėjo 7-ąją Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje Vilniuje pradės svečiai iš Estijos – senosios muzikos ansamblis „Vox Clamantis“, vadovaujamas Jaano Eiko Tulve’s. Jie parengė programą „Filia Sion“.

„Vox Clamantis“ susikūrė 1996 metais, 2017 m. jis apdovanotas Estijos nacionaline kultūros premija. Ansamblio nariai – vokalistai, kompozitoriai, instrumentininkai, dirigentai, o juos visus sieja domėjimasis grigališkuoju choralu.

Šalia grigališkojo choralo, kuris laikomas visos Europos profesionaliosios muzikos kultūros pagrindu, „Vox Clamantis“ dažnai atlieka ir ankstyvąją polifoniją, ir šiuolaikinę muziką. 

Ansamblio kompaktinių plokštelių įrašai ir pasirodymai atnešė jiems tarptautinę šlovę ir pelnė daugybę apdovanojimų, tarp kurių – „Diapason d’Or“ ir „Grammy“.

Programoje „Filia Sion“ grigališkasis choralas derinamas su viduramžių kompozitorių Pérotino ir Guillaume'o de Machaut muzika. Šiems kūrėjams grigališkasis choralas buvo kasdienė muzikos kalba – jų kompozicijose apstu ir grigališkųjų melodijų, ir apskritai  monodinio mąstymo. 

Iš programos pavadinimo (liet. „Siono dukra“) matyti, kad koncerto kūrinius vienija Mergelės Marijos tema – „La Messe de Nostre Dame“ (Dievo Motinos Mišios), „Beata viscera“, „Ave Maria“ ir kitos giesmės.

Pérotinas – prancūzų viduramžių sakralinės polifoninės muzikos kūrėjas. Beveik nėra išlikę žinių apie jo asmenybę. Manoma, kad jis dirbo Paryžiaus Dievo Motinos katedroje XII a. pabaigoje–XIII a. pradžioje ir priklausė katedros aplinkoje susiformavusiai muzikos mokyklai, kurios vieninteliai žinomi atstovai – jis pats ir Léoninas.

Šis kompozitorius sukūrė daug organumų, tarp jų – stambios formos keturbalsius „Viderunt omnes“ ir „Sederunt principes“. Šias muzikines kompozicijas tyrinėtojai lygina su architektūros kūriniais – gotikos katedromis. (Organumas – ankstyvojo europietiškojo daugiabalsiškumo pavadinimas; spėjama, kad taip galėjo būti vadinama ir instrumentu, ir balsu atliekama muzika, ir giesmė apskritai).

Be organumų, Pérotinui priskiriami du konduktai (viduramžių 1–4 balsų giesmės pagal lotynišką tekstą), vienbalsis „Beata viscera“ ir dviblasis „Dum sigillum summi Patris“, taip pat tribalsės aleliujos („Alleluia. Posui adiutorium“ ir „Alleluia. Nativitas“). 

Pérotino 4 balsų kompozicijos yra bene ankstyviausios Vakarų muzikos istorijoje. Joms būdingas nepaprastas melodijų grožis ir tam metui neįtikėtinai ryškus koloritas. Pérotino  diskantus (viduramžių polifoninės muzikos rūšis, pagrįsta grigališkuoju choralu) kai kurie muzikologai vadina vėlyvųjų viduramžių „ekstazės poemomis“.

Ar tai tiesa, bus galima įsitikinti „Banchetto musicale“ koncerte „Filia Sion“.  

Kitas programos „Filia Sion“ autorius – taip pat prancūzas G.de Machaut (apie 1300−1377),  viduramžių poetas, kompozitorius. Savo gyvenimo metu buvo vienas garsiausių Europos menininkų. Jo statusą rodo atskiri leidiniai jo vardu (tuo metu buvo įprasti anoniminiai rinkiniai).

Iš anksti minimo magistro titulo (magister artium) galima spėti, kad G.deMachaut išėjo mokslus, tikriausiai Paryžiaus universitete. Žinoma, kad apie 1323 m. dirbo Bohemijos karaliui Jonui Liuksemburgiečiui. Tais pačiais metais davė dvasininko įžadus. 

Savo poezijoje G.de Machaut apdainavo karaliaus dvaro gyvenimą: linksmybes, puotas, turnyrus.

Ne anksčiau kaip 1340 m. balandį G.de Machaut persikraustė į Reimsą, kur praleido visą likusį gyvenimą. Jis kūrė motetus, pradėjo rašyti balades. Nesant ankstesnių išlikusių baladžių pavyzdžių, G.de Machaut sąlygiškai gali būti pavadintas žanro pradininku. Jis taip pat sukūrė rondo ir virelė žanrų kūrinių.

Anksčiausiu muzikiniu G.de Machaut kūriniu laikomas motetas „Bone pastor Guillerme“, parašytas 1324 m. Guillaume’o de Trie tapimo Reimso arkivyskupu proga. 1362 m. kompozitorius sukūrė pirmąsias nuoseklias religinių apeigų mišias „Messe de Nostre-Dame“ Reimso katedrai.

G.de Machaut rėmė daug įtakingų kilmingųjų. Jo muzikinės kūrybos palikimą sudaro bent 142 išlikę kūriniai – daugiau negu bet kurio kito to meto prancūzų kompozitoriaus. 

Po poros dienų – rugsėjo 9-ąją – Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje Vilniuje „Banchetto musicale“ rengėjai vėl kvies pasinerti į viduramžius. Koncerte „Miragres!“ menestrelių dainas ir giesmes Švč.Mergelei Marijai Kastilijos karaliaus Alfonso X Išmintingojo dvare (Ispanija) atliks italų duetas Carla Babelegoto (balsas) ir Peppe Frana (ūdas, čitola, perkusija).

Ispanija yra viena seniausių Europos muzikinių šalių ir vieta, kurioje radosi daugiabalsiškumas, profesionalusis muzikos menas, polifoninė technika. 

XIII amžiuje Ispanijoje ima plisti poezija, o su ja – menestrelių, dvaro dainininkų ir klajojančių muzikantų, kūryba. Jų vienbalsės dainos bylojo apie meilę be atsako Puikiajai damai, pasakojo apie karo žygius ir draugystę. Neretai mylimosios paveikslas viduramžių poezijoje transformuodavosi į Mergelės Marijos paveikslą, o žemiškoji meilė – į dangiškąją.

 

Garsiausias ispanų viduramžių lyrikos paminklas „Cantigas de Santa María“ atspindi šią tendenciją: apie 420 dainų, sukurtų, pagal padavimą, karaliaus Alfonso X Išmintingojo (1221–1284) galisų ir portugalų tarme, tuo metu laikyta poezijos kalba, apima stebuklingas istorijas apie Mergelę Mariją ir maldas jos garbei. Alfonsas X buvo vienas to meto intelektualų, rūpinosi literatūriniu, muzikiniu paveldu, pats kūrė.  

Išlikę keturi „Cantigas“ rankraščiai – du saugomi Madride, Eskorialo bibliotekoje, vienas Tolede ir vienas Florencijoje.

„Cantigas de Santa Maria“ – neįkainojamas viduramžių muzikinės kalbos „žodynas“, svarbus ikonografinių dokumentų sąvadas, leidžiantis rekonstruoti instrumentus, dainų atlikimo būdus, taip pat karaliaus dvaro šventes ir XIII a. Ispanijos kasdienį gyvenimą.   Tačiau reikšmingiausia, kad „Cantigas de Santa Maria“ – svarbiausio viduramžių katalikų kultūroje ir gyvo iki šiol Dievo Motinos kulto paminklas.

Kiekviena daina – tai ilgas pasakojimas, kuriame minima veiksmo vieta. Į ją galima nuvykti ir pasiteirauti apie stebuklingų istorijų patikimumą: kaip Mergelė Marija nugalėjo basiliską Tolede, kaip ištraukė iš vandens girtus vienuolius prie Salamankos, kaip išgydė dvesiantį arklį, atvertė į tikrą tikėjimą pusšimtį judėjų arba išvarė velnią iš pamišėlio...

Tarp dainų yra siužetų, kuriuos galime skaityti kaip Alfonso dvaro kroniką. 386-ojoje dainoje Alfonsas pasakoja, kaip po jo maldos Mergelei Marijai karališkieji žvejai, ilgai negalėję nieko sugauti, grįžo pilnomis valtimis laimikio kaip tik prieš karaliaus kviestinius pietus.

192-oji legenda pasakoja, kaip karaliaus tarnas, puolęs į sraunią upę įkandin pašauto garnio ir vos nepaskendęs, išplaukė į krantą po to, kai karalius pasimeldė Mergelei Marijai.

„Kantigos“ yra dviejų žanrų: kas dešimta – himnas Dievo Motinos garbei, kitos – siužetinės dainos apie Mergelės Marijos kilnią pagalbą ligoniams ir mirštantiesiems, apie išgydymą ir atgimimą, apie užkirstą kelią piktadarystėms ir nubaustus nusidėjėlius, apie geraširdiškumą ir išgelbėjimą. 

Tyrinėtojų manymu, dainas ir giesmes sukūrė ne pats Alfonsas X, nors jam ir priskiriama trubadūro šlovė. Tik kai kuriuose – artimuose dvarui – siužetuose galima aptikti Kastilijos monarcho pėdsaką.

Dauguma dainų aiškiai surinktos įvairiuose Iberijos regionuose, turi įvairiausių muzikinių tradicijų ir vietos dialektų žymių, tarp jų – arabiškų ir žydiškų. 

Kai kurios melodijos turi „alternatyvius“ viduramžių Ispanijoje ne mažiau populiaraus cantigas de amigo (dainos apie draugą) žanro tekstus. 

Istoriškai tiksliai ir patikimai atkurti „kantigų“ atlikimo tradicijos neįmanoma, kiekvienas viduramžių muzikos ansamblis savaip interpretuoja šias vienbalses dainas. 

„Banchetto musicale“ svečiai iš Italijos irgi savaip atskleis šį nuostabų muzikos istorijos laikotarpį, paryškindami kai kuriuos muzikos aspektus, kurie rankraštyje atsispindi dėl pamaldžių vyrų ir menestrelių kūrybiškumo.

Šiųmečio festivalio renginiai (išskyrus rugsėjo 14 d. koncertą) – nemokami. 

Rugsėjo 7 d. 20 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje Vilniuje.

„Filia Sion“. Perotino ir Guillaume'o de Machaut giesmės Mergelei Marijai.

Ansamblis „Vox Clamantis“ (Estija): Mari-Liis Urb, Miina Pärn, Susanna Paabumets, Mikk Dede, Anto Õnnis, Sander Pehk, Taniel Kirikal, Tõnis Kaumann, Ott Kask, Aare Külama. Meno vadovas – Jaan-Eik Tulve.

* * *

Rugsėjo 8 d. 19 val. Valdovų rūmuose Vilniuje.

„Rožinio sonatos“. Heinricho Ignazo Franzo von Biberio (1644–1704) sonatos smuikui ir basso continuo.

Stefano Rossi – smuikas (Italija / Vokietija), Alina Rotaru – vargonai, klavesinas (Vokietija / Lietuva).

* * *

Rugsėjo 9 d. 19 val. Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje Vilniuje.
„Miragres!“ Menestrelių dainos ir giesmės Švč. Mergelei Marijai Alfonso X Išmintingojo dvare.

Carla Babelegoto – balsas ir Peppe Frana – ūdas, čitola, perkusija (Italija).

* * *

Rugsėjo 14 d. 19 val. Valdovų rūmuose Vilniuje.

„Hodie beata Virgo Maria“. Jano Pieterszoono Sweelincko (1562–1621) ir Carlo Gesualdo (1566–1613) motetai.

Vokalinis ansamblis „Gesualdo Consort Amsterdam“, vadovas Harry van der Kamp (Nyderlandai): Monika Mauch, Nele Gramß  (sopranai), Marnix De Cat (altas), Charles 

Daniels, Harry van Berne (tenorai), Harry van der Kamp (bosas).

***

Rugsėjo 18 d. 15 val. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje Vilniuje.

„Mergelės Marijos giesmė“. Edukacinis renginys vaikams ir visai šeimai.

Ansamblis „In campo aperto“ (Lietuva): Viktorija Silenkovaitė, Beatričė Baltrušaitytė (meno vadovė), Roberta Daugėlaitė, Emilė Ribokaitė, Milda Vitkutė, Indrė Kučinskaitė (išilginės fleitos ir kornetas).

* * *

Rugsėjo 18 d. 18 val. transliacijos internetu. Festivalio „Fringe Day“. Jaunųjų senosios muzikos atlikėjų ansamblių iš ES šalių, dalyvavusių virtualioje atrankoje, koncertai. 

Festivalio „Banchetto Musicale“ „Facebook“ puslapis ir „YouTube“ kanalas.

„Corona Virginis Mariae“. Muzikiniai įspūdžiai iš brolio Severino kelionės dienoraščio.

„Lúthien Consort“ (Lenkija): Antonina Weber – viola da gamba, Monika Horodek – vokalas, fleitos, Jan Billert – klavesinas, vokalas, Jan Kiernicki – liutnia, vokalas.
Įrašyta Poznanės Švč. Kristaus Kraujo šventovėje (Lenkija).

„Nuo antgamtinių iki saldžių kvapų". Trys momentinės nuotraukos iš kelionės po Europą (J. S. Bacho, F. Couperino ir J. Haydno kūriniai).

Melinda Móriczi – klavesinas (Rumunija).

Įrašyta Klužo Nacionalinėje Gheorghe Dima muzikos akademijoje (Rumunija).

* * *

Rugsėjo 19 d. 18 val. 30 min. Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje Vilniuje.

„Clavis coeli“. Mišios iš XVII–XVIII a. Gardino ir Vilniaus bernardinų giesmynų.  

„GŠ Ansamblis“ (Lietuva): Gabija Adamonytė, Milda Adamonytė, Indrė Jurgelevičiūtė, Tautvydas Mažeika, Laurynas Adamonis, Antanas Pundzius.

* * *
Rugsėjo 22 d. 20 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje Vilniuje.

„Oratio Dominica“. Kiprijonas Bazilikas ir evangeliškosios himnodijos keliai.
Projekto vadovas ir dirigentas Bartosz Izbicki.

Ansamblis „Jerycho“ (Lenkija), „GŠ Ansamblis“ (Lietuva) ir ansamblis „Morgaine“ (Vokietija / Lietuva / Lenkija).

* * *

Rugsėjo 24 d. 18 val. Valdovų rūmuose Vilniuje.

„Maris stella“. Viduramžių giesmės Švč. Mergelei Marijai.

Ansamblis „Candens Lilium“ (Vokietija): Sabine Lutzenberger – balsas, Norbert Rodenkirchen – viduramžių fleitos, gotikinė arfa.

* * *

Rugsėjo 26 d. 19 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje Vilniuje.

„Bogurodzica“. Pamaldumo giesmės Dievo Gimdytojai XVI–XVII a. Lietuvoje ir Lenkijoje.

Ansamblis „Jerycho“, vadovas Bartosz Izbicki (Lenkija) ir giedojimo dirbtuvių dalyviai.