„Banchetto musicale‘ 21“: įžanga į liūdesį dėl pasaulio ir mirties ilgesį

Jau daugiau kaip tris dešimtmečius rengiamo festivalio „Banchetto musicale“ programa visada turi bendrąjį vardiklį – tam tikrą temą, sujungiančią į visumą įvairių stilių ir žanrų koncertus. Įdomus sutapimas, kad festivalio rengėjų iš anksto pasirinkta tema dažnai tampa tarsi tų metų įvykių apibendrinimu.

Taip atsitiko ir pernai: dar 2019-ųjų rudenį pradėję planuoti jubiliejinį – 30-ąjį – „Banchetto musicale“, iniciatoriai nutarė į pasaulį pažvelgti filosofiškai ir pasirinko šūkį „Gyvenimas ir mirtis“. Ir tarsi numatė visiškai netolimą ateitį: jau 2020-ųjų pradžioje gyvenimo ir mirties tema koronaviruso pandemijos akivaizdoje užvaldė visą pasaulį.

Ta pati pandemija sutrukdė festivalio rengėjams įgyvendinti visus sumanymus – koncertas „Actus tragicus“, kuriame turėjo skambėti sakraliniai J.S.Bacho ir G.Ph.Telemanno kūriniai, suplanuotas kaip baigiamasis 30-ojo festivalio „Banchetto musicale“ renginys, buvo atidėtas.

Atidėtas, bet ne palaidotas – tarptautinis atlikėjų kolektyvas, vadovaujamas meno vadovės Alinos Rotaru, į „Actus tragicus“ pakvies šiemet rugsėjo 6-ąją į Valdovų rūmus Vilniuje. 

Kaip pagrindinės pernykščio festivalio temos „Gyvenimas ir mirtis“ atspindys koncertas „Actus tragicus“ skirtas sakralinei vokiečių liuteronų muzikai, ypač simboliniam laidotuvių muzikos žanrui. 

Koncerte skambės J.S.Bacho (1685–1750) ir G.Ph.Telemanno (1681–1767) – kompozitorių, kuriuos likimas per ilgą karjerą ne kartą suartino, muzika – du stambūs kūriniai, sukurti ankstyvuoju abiejų kompozitorių kūrybos laikotarpiu. 

J.S.Bacho kantata „Gottes Zeit ist die allerbeste Zeit“ (BWV 106) veikiausiai parašyta apie 1708 m., o G.Ph.Telemanno „Du aber Daniel, gehe hin“ (TWV 4-17) – maždaug 1710 metais.

Abu kūriniai meistriškai perteikia šiuos apaštalo Pauliaus žodžius: „Aš esu tikras, jog šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta“ (Laiškas romiečiams, 8:18), o drauge yra tarsi užuomina apie būsimas Weltschmerz ir Todessehnsucht idėjas, gvildentas jau gerokai vėliau.

 „Gottes Zeit ist die allebeste Zeit“ („Dievo laikas yra visų geriausias laikas“ ), BWV 106, taip pat žinomas kaip „Actus tragicus“, yra ankstyvoji sakralinė kantata, kurią J.S.Bachas sukūrė laidotuvėms Miulhauzene.

Anksčiausias kompozicijos šaltinis yra rankraščio kopija, datuota 1768 m., todėl kompozicijos sukūrimo data nėra žinoma.

1707 metais J.S.Bachui, kuriam ką tik sukako dvidešimt dveji, buvo pasiūlyta Miulhauzeno šv. Blažiejaus bažnyčios vargonininko vieta. Miulhauzenas – vienas seniausių Vokietijos miestų, reikšmingas prekybos centras pakeliui iš Niurnbergo į Brėmeną ir Hamburgą, garsus savo muzikinėmis tradicijomis: XVII a. jame dirbo žymiausi Vokietijos kompozitoriai. 

J.S.Bachas Miulhauzene išbuvo tik keletą mėnesių. Neišliko duomenų, kaip jis įsikūrė, su kuo bendravo. Težinoma, kad Miulhauzene jis susituokė su pussesere Maria Barbara Bach (tėvo pusbrolio dukterimi).

Kaip tik tuo metu jo kūryboje atsirado naujas žanras – sakralinės kantatos, kurioms atstovavo iškart keli aukšto meninio lygio pavyzdžiai. Tyrinėtojų manymu, būtent čia 1707-ųjų pabaigoje arba 1708-ųjų pradžioje J.S.Bachas sukūrė penkias kantatas, kurių pirmoji – „Actus tragicus“ – vėliau kompozitoriaus kūrinių kataloge gavo Nr. 106.

Nors J.S.Bachas buvo jau „senas“, palyginti su Wolfgangu Amadeum Mozartu ar Felixu Mendelssohnu, tokio amžiaus turėjusiais solidų kūrybinį kraitį, pribloškia tai, kad jis, vos peržengęs dvidešimtmetį, sukuria beprecedentės meninės kokybės kūrinį. „Actus tragicus“  neatrodo kaip jaunatviškas eksperimentas ar jo mokytojų darbų kopija. Nuo pat pirmųjų taktų girdėti išskirtinis J.S.Bacho balsas, jau visiškai susiformavęs ir pasirengęs užvaldyti muzikos pasaulį.

Istorija neišsaugojo duomenų, dėl kokių gedulingų įvykių atsirado ši kantata. Manoma, kad dėl kokio nors garbingo pagyvenusio žmogaus mirties, antraip kantatoje nebūtų atsiradę žodžių „Mit Fried und Freud ich fahr dahin“ („Ramybės ir džiaugsmo lydimas aš išeinu“).

Kantata sudaryta iš 4 dalių. Labiausiai išplėtotai antrajai kompozitorius pasirinko tekstus iš Apaštalų darbų, 90-osios psalmės, Pranašo Izaijo knygos, Siracido knygos ir Apreiškimo Jonui. 

Trečiojoje dalyje panaudota 31-oji psalmė, Evangelija pagal Luką ir Martino Lutherio (1483—1546) giesmės „Mit Fried und Freud ich fahr dahin“ pirmasis posmas.

Ketvirtojoje dalyje kompozitorius pasitelkė XVI amžiaus poeto, M.Lutherio amžininko Adamo Reusnerio tekstą „In dich hib ich gehoffer, Herr“ (1533 m.).

Pirmą kartą kantata buvo atlikta greičiausiai iškart po sukūrimo,1707-ųjų pabaigoje arba 1708-ųjų pradžioje Miulhauzene, bet po to ilgiems dešimtmečiams buvo užmiršta. Kantata atgimė 1833-iųjų gegužę, kai Frankfurte prie Maino ją atliko Šv.Cecilijos draugija.

„Actus tragicus“ – gedulingoji kantata. Tobula tiek jos muzika, tiek tekstas. Senojo Testamento mirties baimė čia sugretinta su Naujojo Testamento džiaugsmingu mirties laukimu. 

Tai lemia kūrinio išraiškos vienybę, bendrą sielvartingą toną, kurį pabrėžia skaidrus instrumentinis dviejų fleitų ir dviejų viola da gamba akompanimentas.

Ypač svarbi orkestro įžanga: tai atskiras savarankiškas numeris, pavadintas Sonatina ir išsiskiriantis šviesiu liūdesiu.

Antrojoje dalyje skamba įžanginis choras „Juk mes jame gyvename, judame ir esame tiek laiko, kiek jis mums skyrė, jame mes mirsime tuo metu, kai jis panorės“. Choro ritmas dažnai kinta, įsiterpia soliniai tenoro ir boso epizodai, alto, tenoro ir boso tercetas ir soprano solo.

„Sutvarkyk savo namus, nes tu mirsi ir neliksi gyvas“, – skamba pranašo Izaijo žodžiai. Tačiau sopranas tarsi iš kito pasaulio sušunka: „Ateik, Viešpatie Jėzau!“.

Girdėti instrumentinio akompanimento lydima choralo melodija: „Į tavo rankas aš pavedu savo dvasią.“ Siela šaukiasi Kristaus: „Tu išlaisvinsi mane, Viešpatie, ištikimasis Dieve“ ir girdi Jėzaus žodžius, pasakytus nukryžuotam nusikaltėliui: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje.“ (Boso ir alto duetas.) 

Pabaigoje iškilmingas choras „Glorie, Lob, Ehr und Herrlichkeit“ („Šlovė, gyrius, garbė ir didybė“) skamba pagal choralo „Tu, o Viešpatie, mano viltis“ melodiją. Paskutinė eilutė „Per Jėzų Kristų, amen“, choro atliekama jubiliacinėmis (džiūgaujančiomis) intonacijomis, lakia fantazija užbaigia kantatą.

Nors dabar vargu ar sutiksime su G.Ph.Telemanno amžininkais, vertinusiais jį labiau už J.S.Bachą ir laikiusiais ne menkesniu nei Georgas Friedrichas Händelis, jis iš tikrųjų buvo vienas ryškiausių savo meto vokiečių muzikų.
Nuostabą kelia jo kūrybinė ir darbinė veikla: kompozitorius, poetas, talentingas organizatorius, įkūręs orkestrus Leipcige, Frankfurte prie Maino ir jiems vadovavęs, vienas pirmosios Vokietijoje viešos koncertų salės atidarymo iniciatorių, vieno pirmųjų vokiškų muzikos žurnalų steigėjas.

Pagal tokį gyvenimo aktyvumą ir dalykinę „uoslę“ G.Ph.Telemannas – Apšvietos amžiaus, Voltaire’o ir Pierre’o de Beaumarchais epochos žmogus.

G.Ph.Telemannas sukūrė apie 1700 (!) kantatų, tarp kurių buvo tokių, kurios meniškumu nenusileidžia J.S.Bacho šio žanro kūriniams. Pirmiausia tai pasakytina apie tikrai genialų kūrinį „Du aber, Daniel, gehe hin“ (TWV 4-17), netgi lyginamą su garsiuoju J.S.Bacho „Actus tragicus“, BWV 106.

Nežinomo autoriaus „Du aber, Daniel, gehe hin“ libretas pagrįstas pranašo Danieliaus, sulaukusio amžinosios ramybės po žemiškųjų negandų, istorija. Įžanginio choro tekstas yra baigiamoji frazė iš Danieliaus pranašystės knygos 12-ojo skyriaus, kuriame kalbama apie jo paskutinį regėjimą. Vyras drobiniais drabužiais, stovintis ant upės vandenų, sako Danieliui: „Tu gi eik iki paskutiniam galui; tu ilsėsies ir atsistosi savo likime dienų pabaigoje.“ 

Tolesniuose rečitatyvuose, arijose ir ariozo plėtojama vokiečių bažnytinės poezijos ir muzikos pamėgta džiaugsmingo mirties laukimo, mirties kaip sielos palaimos tema. Pagrindinė soprano arija kaip tik ir pabrėžia tokią pažįstamą liuteronišką mistiką:

(„Užsimerkite pavargusios akys, / sustink, mano kūne, / tegul dvasia nurimsta. / O mano sielą iš šio kūno urvo, / kupino kančių ir ašarų, / tegul angelai neša dangiškosios pilies link.“)

Sopranas veda savo liniją lydimas obojaus ir viola da gamba, o laikrodžio tiksėjimą ir laidotuvių varpų skambėjimą vaizduoja trumpi išilginės fleitos atodūsiai ir smuiko bei boso pizzicato. Sukuriamas absoliučiai mistiškas, hipnotizuojantis mirties artėjimo, sielos atsiskyrimo nuo mirtingo kūno džiaugsmingo laukimo vaizdas.

Pirmasis šiųmečio „Banchetto musicale“ koncertas publikai pateiks du kūrinius, kuriuos išklausius tikrai bus apie ką pamąstyti. 

Rugsėjo 6 d. 19 val. Valdovų rūmuose Vilniuje. 

„Actus tragicus“. J.S.Bacho ir G.Ph.Telemanno sakraliniai kūriniai. 

Meno vadovė Alina Rotaru – vargonai (Vokietija / Lietuva). Ilze Grēvele – sopranas (Latvija), Nora Petročenko – altas, Mikus Abaroniņš – tenoras (Latvija), Povilas Vanžodis – tenoras, Nerijus Masevičius – bosas.  Ansamblis „Duodeco“ (dir. P. Vanžodis), Festivalio orkestras (Vokietija, Italija, Lietuva, Latvija).

* * *
Rugsėjo 7 d. 20 val. Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje Vilniuje.

„Filia Sion“. Perotino ir Guillaume'o de Machaut giesmės Mergelei Marijai.

Ansamblis „Vox Clamantis“ (Estija): Mari-Liis Urb, Miina Pärn, Susanna Paabumets, Mikk Dede, Anto Õnnis, Sander Pehk, Taniel Kirikal, Tõnis Kaumann, Ott Kask, Aare Külama. Meno vadovas – Jaan-Eik Tulve.

* * *
Rugsėjo 8 d. 19 val. Valdovų rūmuose Vilniuje.

„Rožinio sonatos“. Heinricho Ignazo Franzo von Biberio (1644–1704) sonatos smuikui ir basso continuo.

Stefano Rossi – smuikas (Italija / Vokietija), Alina Rotaru – vargonai, klavesinas (Vokietija / Lietuva).

* * *
Rugsėjo 9 d. 19 val. 00 min. Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje Vilniuje.

„Miragres!“ Menestrelių dainos ir giesmės Švč. Mergelei Marijai Alfonso X Išmintingojo dvare.

Carla Babelegoto – balsas ir Peppe Frana – ūdas, čitola, perkusija (Italija).

* * *

Rugsėjo 14 d. 19 val. Valdovų rūmuose Vilniuje.

„Hodie beata Virgo Maria“. Jano Pieterszoono Sweelincko (1562–1621) ir Carlo Gesualdo (1566–1613) motetai.

Vokalinis ansamblis „Gesualdo Consort Amsterdam“, vadovas Harry van der Kamp (Nyderlandai): Monika Mauch, Nele Gramß  (sopranai), Marnix De Cat (altas), Charles Daniels, Harry van Berne (tenorai), Harry van der Kamp (bosas).

***

Rugsėjo 18 d. 15 val. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje Vilniuje.

„Mergelės Marijos giesmė“. Edukacinis renginys vaikams ir visai šeimai.

Ansamblis „In campo aperto“ (Lietuva): Viktorija Silenkovaitė, Beatričė Baltrušaitytė (meno vadovė), Roberta Daugėlaitė, Emilė Ribokaitė, Milda Vitkutė, Indrė Kučinskaitė (išilginės fleitos ir kornetas).

* * *
Rugsėjo 18 d. 18 val. transliacijos internetu. Festivalio „Fringe Day“. Jaunųjų senosios muzikos atlikėjų ansamblių iš ES šalių, dalyvavusių virtualioje atrankoje, koncertai. Festivalio „Banchetto Musicale“ „Facebook“ puslapis ir „YouTube“ kanalas.

„Corona Virginis Mariae“. Muzikiniai įspūdžiai iš brolio Severino kelionės dienoraščio.

„Lúthien Consort“ (Lenkija): Antonina Weber – viola da gamba, Monika Horodek – vokalas, fleitos, Jan Billert – klavesinas, vokalas, Jan Kiernicki – liutnia, vokalas.

Įrašyta Poznanės Švč. Kristaus Kraujo šventovėje (Lenkija).

„Nuo antgamtinių iki saldžių kvapų". Trys momentinės nuotraukos iš kelionės po Europą (J.S.Bacho, F.Couperino ir J.Haydno kūriniai).

Melinda Móriczi – klavesinas (Rumunija).

Įrašyta Klužo Nacionalinėje Gheorghe Dima muzikos akademijoje (Rumunija).

* * *
Rugsėjo 19 d. 18 val. 30 min. Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje Vilniuje.

„Clavis coeli“. Mišios iš XVII–XVIII a. Gardino ir Vilniaus bernardinų giesmynų.  

„GŠ Ansamblis“ (Lietuva): Gabija Adamonytė, Milda Adamonytė, Indrė Jurgelevičiūtė, Tautvydas Mažeika, Laurynas Adamonis, Antanas Pundzius.

* * *
Rugsėjo 22 d. 20 val. Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje Vilniuje.

„Oratio Dominica“. Kiprijonas Bazilikas ir evangeliškosios himnodijos keliai.

Projekto vadovas ir dirigentas Bartosz Izbicki.

Ansamblis „Jerycho“ (Lenkija), „GŠ Ansamblis“ (Lietuva) ir ansamblis „Morgaine“ (Vokietija / Lietuva / Lenkija).

* * *
Rugsėjo 24 d. 18 val. Valdovų rūmuose Vilniuje.

„Maris stella“. Viduramžių giesmės Švč.Mergelei Marijai.

Ansamblis „Candens Lilium“ (Vokietija): Sabine Lutzenberger – balsas, Norbert Rodenkirchen – viduramžių fleitos, gotikinė arfa.

* * *
Rugsėjo 26 d. 19 val. Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje Vilniuje.

„Bogurodzica“. Pamaldumo giesmės Dievo Gimdytojai XVI–XVII a. Lietuvoje ir Lenkijoje.

Ansamblis „Jerycho“, vadovas Bartosz Izbicki (Lenkija) ir giedojimo kursų dalyviai.