„Banchetto musicale‘ 21“: muzikinė puokštė Mergelei Marijai

Per festivalį „Banchetto musicale“ senoji muzika – nuo viduramžių iki XVIII a. – skambės įvairiose Vilniaus erdvėse: Valdovų rūmuose, Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv.Pranciškaus Asyžiečio, Švč.Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčiose. Vienas koncertas bus virtualus – transliuojamas per veidaknygės ir „YouTube“ paskyras.

Be koncertų, senosios muzikos skleidėjams bus surengtos giedojimo dirbtuvės, kurių rezultatus publika galės išgirsti baigiamajame festivalio renginyje, skirtame jau minėtai „Bogurodzicai“.  
 

Praėjusiais metais 30-asis „Banchetto musicale“ vyko ekstremaliomis sąlygomis – per trumpą pertrauką tarp dviejų karantinų. Tačiau pandemijos alsavimo nepavyko išvengti: judėjimo apribojimai, muzikantų ligos vertė keisti sumanymus. Dalis koncertų buvo perkelta į virtualią erdvę, kai kurie atšaukti arba atidėti geresniems laikams.

Tad šiųmetis festivalis rugsėjo 6-ąją Valdovų rūmuose prasidės pernykštės skolos grąžinimu – atidėtu koncertu „Actus tragicus“, kuris turėjo pabaigti 30-ąjį festivalį. Kaip pagrindinės pernykščio festivalio temos „Gyvenimas ir mirtis“ atspindys jis skirtas sakralinei vokiečių liuteronų muzikai, ypač – simboliniam laidotuvių muzikos žanrui. 

Koncerte skambės Johanno Sebastiano Bacho (1685–1750) ir Georgo Philippo Telemanno (1681–1767) kantatos, sukurtos ankstyvuoju abiejų kompozitorių laikotarpiu, – „Gottes Zeit ist die allerbeste Zeit“ (BWV 106) ir „Du aber Daniel, gehe hin“ (TWV 4-17), meistriškai perteikiančios šiuos apaštalo Pauliaus žodžius: „Aš esu tikras, jog šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta.“ 
 

„Banchetto musicale“ visada turi tam tikrą vienijančią šerdį – temą, kurią atitinka visų festivalio dalyvių parengtos programos. Pernai tai buvo „Gyvenimas ir mirtis“,  ankstesniais metais – „Meilė stipresnė už prievartą“, moters vaidmuo muzikos istorijoje ir pan.

Šiemet, kaip matyti iš programos, tai – Dievo Motina. Kodėl toks pasirinkimas?

„31-ojo „Banchetto musicale“ tematika atsirado iš to, kad kartu su lenkais turime vieną svarbų kūrinį – giesmę „Bogurodica“ („Dievo Gimdytoja“), kurios ištakos siekia X–XIII a. Pirmasis giesmės posmelis – malda į Mariją, prašant užtarimo, – pasakojo „Banchetto musicale“ meno vadovas Darius Stabinskas. – Tai unikalus kūrinys, neturintis atitikmenų kitų kraštų literatūroje, jis buvo giedamas ir bažnyčiose, ir įvairų iškilmių metu, ir kaip malda prieš mūšius.

Manoma, kad ir prieš Žalgirio mūšį lietuvių ir lenkų kariai savo karinę dvasią stiprino šia giesme. Gali būti, kad būtent bendrų su lenkais mūšių metu lietuviai pirmiausia ją ir išgirdo.

Su lenkų ansambliu „Jerycho“ kasmet rengiame programas, aktualias abiem tautoms, aktualizuojame mūsų bendrą paveldą. Vienas tokių darbų – „Bogurodica“, Dievo Motinos palaiminimas ir pagerbimas. Lietuvoje ji pamiršta, nors kadaise buvo pagrindinė giesmė, saugojusi mūsų šalis. Norėjome, kad žmonės tai prisimintų.“

Festivalį pradės atidėtas praėjusių metų koncertas „Actus tragicus“, o tikrąjį šių metų „Banchetto musicale“ rugsėjo 7 d. Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Pranciškonų) bažnyčioje pradės estų ansamblis „Vox Clamantis“ programa „Filia Sion“ („Siono dukra“) – viduramžių kompozitorių Perotino ir Guillaume'o de Machaut giesmėmis Mergelei Marijai.

1996 metais susikūręs ansamblis „Vox Clamantis“, kurio narius vienija domėjimasis grigališkuoju choralu, apdovanotas Estijos nacionaline kultūros premija, pelnęs tarptautinę šlovę ir daugybę apdovanojimų, tarp kurių – „Diapason d’Or“ ir „Grammy“.

Balsai iš viduramžių skambės ir rugsėjo 9 d. Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje. Čia koncerte „Miragres! “ menestrelių dainas ir giesmes Švč.Mergelei Marijai iš Alfonso X Išmintingojo dvaro atliks italų muzikai – dainininkė Carla Babelegoto ir instrumentininkas Peppe Frana, grojantis ūdu (arabiška liutnia), čitola (viduramžių gitara), perkusiniais instrumentais. 

Jų programa sudaryta iš XIII a. ispanų rankraščio „Cantigas De Santa Maria“, laikomo tikru muzikiniu ir literatūriniu lobynu. Šiame rinkinyje užrašytos daugiau nei 400 giesmių šlovina Mergelės Marijos stebuklus.

„Kūrinių autorystę kai kurie tyrinėtojai priskiria Kastilijos karaliui Alfonsui X, vadintam Išmintinguoju. Jis buvo vienas iš intelektualų, rūpinosi literatūriniu, muzikiniu paveldu, pats kūrė.  

Alfonso X rūmuose Tolede darbavosi muzikantų iš įvairių socialinių ir etninių grupių. „Cantigas“ muzika liudija apie šį unikalų mišinį, kuriame lydėsi grigališkasis choralas, trubadūrų melodijos, netgi musulmoniškojo viduramžių pasaulio muzikos atšvaitai. Italų atlikėjai šioje programoje naujai atskleis šį nuostabų muzikos istorijos laikotarpį,“ – džiaugėsi D.Stabinskas.

Viduramžių giesmių Švč.Mergelei Marijai bus galima pasiklausyti ir rugsėjo 24 d. Valdovų rūmuose, kur į koncertą „Maris stella“ kvies ansamblis ansamblis „Candens Lilium“ iš Vokietijos: Sabine Lutzenberger – balsas, Norbertas Rodenkirchenas – viduramžių fleitos, gotikinė arfa.

Duetas panirs į mistinį Mergelei Marijai skirtos viduramžių muzikos pasaulį. Kadangi nuo senų laikų buvo kuriama daugybė muzikinių maldų Šventajai Motinai, o dauguma pasaulietinių dainų virto pamaldžiomis giesmėmis, muziką Marijai sudaro įvairiausių stilių pavyzdžiai, aprėpiantys visą paletę nuo gedulingų raudų iki džiugių melodijų. 

O patys viduramžių muzikos atlikėjai S.Lutzenberger ir N.Rodenkirchenas, pasak D.Stabinsko, yra senosios muzikos pionieriai Vokietijoje, į ansamblio „Sequentia“, kuriame jie muzikavo, pasirodymus devintajame-dešimtajame dešimtmečiuose publika veržėsi kaip į roko koncertus. 
 

Smuikininkas Stefano Rossi (Italija / Vokietija) ir vargonininkė Alina Rotaru (Vokietija / Lietuva) rugsėjo 8 d. Valdovų rūmuose publiką nukels į baroko epochos Austriją. Koncerte „Rožinio sonatos“ skambės Heinricho Ignazo Franzo von Biberio (1644–1704) sonatos smuikui ir basso continuo.

„Aptariant I.F.von Biberio „Rožinio sonatas“, pabrėžiamos smuiko technikos naujovės. Juose taikoma skordatūra – laikinas styginių instrumentų išderinimas, kad būtų galima išgauti kompozitoriaus sumanytus efektus. Tad ir S.Rossi turės skirtingai suderintus smuikus, – paaiškino D.Stabinskas. – Tačiau kur kas reikšmingesnė yra pati kūrinio tema – stipri, drąsi, raiškiai bylojanti ir be jokio vokalinio teksto.  Tai – Jėzaus gyvenimas. 

Išskirtinį dėmesį I.F.von Biberis skiria Mergelės Marijos figūrai: būtent jos akimis žvelgiame į jos Sūnaus istoriją – nuo Apreiškimo iki Karūnavimo.

Koncerte skambės ne visos „Rožinio sonatos“, nes tai užimtų labai daug laiko, o tik atrinktos, skirtos mergelei Marijai, geriausiai atspindinčios festivalio temą.“

Vokalinis ansamblis „Gesualdo Consort Amsterdam“ iš Nyderlandų, vadovaujamas Harry van der Kampo, – tikras žvaigždžių kolektyvas. Jis rugsėjo 14 d. Valdovų rūmuose, koncerte „Hodie beata Virgo Maria“, atliks Jano Pieterszoono Sweelincko (1562–1621) ir Carlo Gesualdo (1566–1613) motetus. Šie du garsūs kompozitoriai niekada nebuvo susitikę, tačiau tikrai turėjo žinoti apie vienas kito egzistavimą.

Tiek C.Gesualdo, tiek J.P.Sweelinckas priklausė katalikiškajai tradicijai, tačiau J.P.Sweelinckas sukūrė ir visą kalvinų psalmyną ir padovanojo pasauliui visų 150 psalmių motetų rinkinį. Klausytojai susipažins su šiuo J.P.Sweelincko kūriniu, gretinamu su C.Gesualdo muzika, kuri skamba visiškai kitaip – itin asmeniškai perteikia netikėtus harmoninius posūkius ir medžiagą, glaudžiai susijusią su tekstu.

Beje, C.Gesualdo, kitaip Gesualdo da Venosa – Venozos (Italija) princas, Renesanso kompozitorius, keletą amžių po mirties buvo prisimenamas visų pirma kaip žmogžudys, išžudęs savo šeimą. Motetai – tam tikra jo išpažintis, atgaila sulaukus brandaus amžiaus, kai tapo itin religingas. XX a. jo muzikinės kompozicijos buvo įvertintos iš naujo.
 

Kaip visada, dalis „Banchetto musicale“ koncertų skirta Abiejų Tautų Respublikos (ATR) paveldui. Rugsėjo 19 d. Šv.Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje –  koncertas „Clavis coeli“ („Dangaus raktas“), kuriame „GŠ Ansamblis“ (Lietuva) atliks XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šventovėse skambėjusią liturginę muziką – mišių dalių fragmentus, užrašytus rankraštyje „Clavis coeli“. 

Šis rankraštinis giesmynas (saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje) yra vertingas XVIII a. vidurio Europos bažnytinės muzikos paminklas, ypač reikšmingas Lietuvai, nes surašytas 1760 m. Gardine, svarbiame LDK mieste.

Iš jo buvo giedota Vilniaus bernardinų bažnyčioje, taip pat tikėtina, kad kai kurias iš šių mišių sukūrė Lietuvos pranciškonai. Rankraštis ypatingas tuo, kad giesmyne užrašyti vieni pirmųjų LDK skambėję bažnytinės polifonijos kūriniai.

O štai rugsėjo 22 d. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje „GŠ Ansamblis“ iš Lietuvos, „Morgaine“ (Vokietija / Lietuva / Lenkija) ir „Jerycho“ (Lenkija) vedžios Kiprijono Baziliko ir evangeliškosios himnodijos keliais koncerte „Oratio Dominica“.

K.Bazilikas (1535–1600) – vienas ryškiausių Lenkijos Renesanso muzikos atstovų, rašytojas, spaustuvininkas. Buvo žymus intelektualas, dirbęs Lietuvos Brastos (dab. – Bresto) evangelikų reformatų spaustuvėje, įkurtoje LDK kanclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo.

Šiame koncerte bus pristatyta idėja K.Baziliko kūrybą atlikti pritaikius jai lietuviškus tekstus iš XVI–XVII a. giesmynų, kaip antai iš Merkelio Petkevičiaus „Lenkiško ir lietuviško katekizmo“ (Vilnius, 1598 m.) ar Stepono Jaugelio-Telegos „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ (Kėdainiai, 1653 m.).

„Tai seniau sumanytas mūsų su lenkais projektas, jau planuojame įrašyti kompaktinę plokštelę. Kapstėmės šį kartą giliau po K.Baziliko kūrybą, ansamblio „Jerycho“ vadovas Bartoszas Izbickis atliko muzikinių balsų rekonstrukcijas, nes kai kurių kompozicijų yra išlikę tik po vieną balsą“, – planais dalijosi D.Stabinskas.  
 

Festivalį rugsėjo 26 d. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje baigs koncertas „Bogurodzica“ – pamaldumo giesmės Dievo Gimdytojai iš XVI–XVII a. Lietuvos ir Lenkijos. Jas atliks ansamblis „Jerycho“ (Lenkija) ir giedojimo kursų dalyviai.

Vilnius XVII a. pradėjo garsėti kaip Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, garbinimo vieta – šiam kultui stiprėti ypač svarbus buvo stebuklingas Aušros Vartų Marijos paveikslas.

Pagrindinis „Banchetto musicale“ baigiamosios programos elementas bus keturių dalių giesmės „Bogurodzica“ versija, kurią maždaug  1630 m. užrašė dominikonas tėvas Błażejus Derey.  Kiti kūriniai, susiję su Vilniumi, – tai kompozicijos iš giesmyno „Parthenomelica“ (1613 m.), Vilniaus tabulatūros (1626 m.), Žygimanto Liauksmino „Graduale pro exertatione studentium“ (1693 m.) ir kt.
 

Festivalio „Banchetto musicale“ nuolatos galvoja ir apie ateitį, todėl visuomet bent vienas renginys būna skirtas vaikams ir visai šeimai. Šiemet tokį edukacinį renginį, pavadintą „Mergelės Marijos giesmė“, parengė ansamblis „In campo aperto“ (Lietuva), į kurį susibūrusios šešios senąją muziką užsienyje studijavusios profesionalės.

Jos populiariai papasakos apie Švč.Mergelės Marijos gyvenimą, kupiną meilės ir išminties. Kodėl Marija laikoma Dievo Motina? Kodėl jai buvo statomos didingiausios katedros, kuriami gražiausi muzikos kūriniai, o dailininkai ir šiandien tapo nuostabiausius Marijos paveikslus? Ar tikrai Marijos paveikslai yra stebuklingi ir kodėl žmonės nukeliauja tūkstančius kilometrų į šventas Marijos vietas ir jai meldžiasi?

Atsakymus į šios klausimus bus galima išgirsti rugsėjo 18 d. Švč.Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje.

Dar viena iniciatyva rengiant pamainą patyrusiems muzikantams – festivalio „Fringe Day“. Tai jaunųjų senosios muzikos atlikėjų, dalyvavusių virtualioje atrankoje, koncertai, vyksiantys internetu. Rugsėjo 18 d. jie bus transliuojami per festivalio „Banchetto musicale“ „Facebook“ puslapį ir „YouTube“ kanalą.  

„Kai kurie Europos festivaliai suteikia galimybę pasirodyti jauniems atlikėjams. Nutarėme ir mes pritaikyti šią praktiką. Paskelbėme apie tai internete, tie, kurie susidomėjo, atsiuntė savo pasiūlymus. 

Turėjome ir savo reikalavimų – kad kūriniai būtų susiję su festivalio tema ir… jokių senovinių kostiumų. Kartais mėgstama senąją muziką susieti su istoriniais kostiumais, bet juk muzikantai, atliekantys Haydną, Mozartą ar Schubertą, nedėvi perukų! 

Kai pasibaigs karantinai, atlikėjus kviesime gyvai, o ne pristatinėsime nuotoliniu būdu“, – pažadėjo D.Stabinskas.

Šiemet į „Fringe Day“ programą atrinkti senosios muzikos atlikėjai iš Lenkijos ir Rumunijos.

Rugsėjo 6 d. 19 val. Valdovų rūmuose Vilniuje.

„Actus tragicus“. J. S. Bacho ir G. Ph. Telemanno sakraliniai kūriniai. 

Meno vadovė Alina Rotaru – vargonai (Vokietija / Lietuva). Ilze Grēvele – sopranas (Latvija), Nora Petročenko – altas, Mikus Abaroniņš – tenoras (Latvija), Povilas Vanžodis – tenoras, Nerijus Masevičius – bosas.  Ansamblis „Duodeco“ (dir. P. Vanžodis), Festivalio orkestras (Vokietija, Italija, Lietuva, Latvija).

* * *

Rugsėjo 7 d. 20 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje Vilniuje.

„Filia Sion“. Perotino ir Guillaume'o de Machaut giesmės Mergelei Marijai.

Ansamblis „Vox Clamantis“ (Estija): Mari-Liis Urb, Miina Pärn, Susanna Paabumets, Mikk Dede, Anto Õnnis, Sander Pehk, Taniel Kirikal, Tõnis Kaumann, Ott Kask, Aare Külama. Meno vadovas – Jaan-Eik Tulve.

* * *

Rugsėjo 8 d. 19 val. Valdovų rūmuose Vilniuje.

„Rožinio sonatos“. Heinricho Ignazo Franzo von Biberio (1644–1704) sonatos smuikui ir basso continuo.

Stefano Rossi – smuikas (Italija / Vokietija), Alina Rotaru – vargonai, klavesinas (Vokietija / Lietuva).

 * * *
Rugsėjo 9 d. 19 val. Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje Vilniuje.

„Miragres!“ Menestrelių dainos ir giesmės Švč. Mergelei Marijai Alfonso X Išmintingojo dvare.

Carla Babelegoto – balsas ir Peppe Frana – ūdas, čitola, perkusija (Italija).

* * *

Rugsėjo 14 d. 19 val. Valdovų rūmuose Vilniuje.

„Hodie beata Virgo Maria“. Jano Pieterszoono Sweelincko (1562–1621) ir Carlo Gesualdo (1566–1613) motetai.

Vokalinis ansamblis „Gesualdo Consort Amsterdam“, vadovas Harry van der Kamp (Nyderlandai): Monika Mauch, Nele Gramß  (sopranai), Marnix De Cat (altas), Charles Daniels, Harry van Berne (tenorai), Harry van der Kamp (bosas).

***

Rugsėjo 18 d. 15 val. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje Vilniuje.

„Mergelės Marijos giesmė“. Edukacinis renginys vaikams ir visai šeimai.

Ansamblis „In campo aperto“ (Lietuva): Viktorija Silenkovaitė, Beatričė Baltrušaitytė (meno vadovė), Roberta Daugėlaitė, Emilė Ribokaitė, Milda Vitkutė, Indrė Kučinskaitė (išilginės fleitos ir kornetas).

* * *

Rugsėjo 18 d. 18 val. transliacijos internetu. Festivalio „Fringe Day“. Jaunųjų senosios muzikos atlikėjų ansamblių iš ES šalių, dalyvavusių virtualioje atrankoje, koncertai. Festivalio „Banchetto Musicale“ „Facebook“ puslapis ir „YouTube“ kanalas.

„Corona Virginis Mariae“. Muzikiniai įspūdžiai iš brolio Severino kelionės dienoraščio.

„Lúthien Consort“ (Lenkija): Antonina Weber – viola da gamba, Monika Horodek – vokalas, fleitos, Jan Billert – klavesinas, vokalas, Jan Kiernicki – liutnia, vokalas.

Įrašyta Poznanės Švč. Kristaus Kraujo šventovėje (Lenkija).

„Nuo antgamtinių iki saldžių kvapų. Trys momentinės nuotraukos iš kelionės po Europą“ (J. S. Bacho, F. Couperino and J. Haydno kūriniai).

Melinda Móriczi – klavesinas (Rumunija).

Įrašyta Klužo Nacionalinėje Gheorghe Dima muzikos akademijoje (Rumunija).

* * *

Rugsėjo 19 d. 18 val. 30 min. Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje Vilniuje.

„Clavis coeli“. Mišios iš XVII–XVIII a. Gardino ir Vilniaus bernardinų giesmynų.  

„GŠ Ansamblis“ (Lietuva): Gabija Adamonytė, Milda Adamonytė, Indrė Jurgelevičiūtė, Tautvydas Mažeika, Laurynas Adamonis, Antanas Pundzius.

* * *

Rugsėjo 22 d. 20 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje Vilniuje.

„Oratio Dominica“. Kiprijonas Bazilikas ir evangeliškosios himnodijos keliai.

Projekto vadovas ir dirigentas Bartosz Izbicki.

Ansamblis „Jerycho“ (Lenkija), „GŠ Ansamblis“ (Lietuva) ir ansamblis „Morgaine“ (Vokietija / Lietuva / Lenkija).

* * *

Rugsėjo 24 d. 18 val. Valdovų rūmuose Vilniuje.

„Maris stella“. Viduramžių giesmės Švč. Mergelei Marijai.

Ansamblis „Candens Lilium“ (Vokietija): Sabine Lutzenberger – balsas, Norbert Rodenkirchen – viduramžių fleitos, gotikinė arfa.

* * *

Rugsėjo 26 d. 19 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje Vilniuje.
„Bogurodzica“. Pamaldumo giesmės Dievo Gimdytojai XVI–XVII a. Lietuvoje ir Lenkijoje.

Ansamblis „Jerycho“, vadovas Bartosz Izbicki (Lenkija) ir giedojimo kursų dalyviai.