Tikru triumfu tapo 41 metų soprano Vidos Miknevičiūtės debiutas Zalcburgo operos scenoje. Dainininkė pasirodė pirmuose keturiuose garsaus lenkų režisieriaus Krzysztofo Warlikowskio režisuotuose Richardo Strausso operos „Elektra“ spektakliuose, kurdama pagrindinės herojės sesers Chrisotemidės vaidmenį greta Elektros – Aušrinės Stundytės. Kituose spektakliuose ją pakeitė Asmik Grigorian.
Staigmeną festivalyje pateikė ir jo senbuvė dirigentė Mirga Gražinytė. Anot kritikų, ji išgelbėjo atidarymo vakarą. Mat neatvykus planuotiems atlikėjams – šios lietuvės vadovaujamam Birmingamo miesto simfoniniam orkestrui ir Birmingamo chorui, ji sugebėjo parengti programą su kitais skubiai suburtais kolektyvais.
Išgelbėjo nuo fiasko
Patirti fiasko jau pirmąjį šventės vakarą būtų buvusi katastrofa. Britai labai vėlai atšaukė savo gastroles Zalcburge, paaiškėjus, kad 200 muzikų teks karantinuotis, sugrįžus į savo šalį.
Tačiau festivalio vadyba nenuleido rankų – pasitelkusi į pagalbą Austrijos užsienio reikalų ministeriją, žaibiškai subūrė tarptautinį Gustavo Mahlerio jaunimo orkestrą, 91 muziką iš 18 Europos šalių ir sustiprino jį ORF radijo simfoninio orkestro artistais, o britų chorą pakeitė Vienos choristais.
Puikiai M.Gražinytės žinoma partitūra – Benjamino Britteno „Karo requiem“ – festivalio atidarymo vakarą nepaliko abejingų: jai nuskambėjus, salės publika dar ilgai sėdėjo nuščiuvusi.
„B.Britteno muzikos stichijoje ji jaučiasi kaip namuose: didžiulę poveikio jėgą spinduliavo ne tik efektingi, bet net labiau – meditatyvūs epizodai“, – parašė apie lietuvės dirigavimą klasikinės muzikos portalas „BR Klassik“.
Naujas atradimas iš Lietuvos
„Festivalio kronprincu“ skambiai vadinamo austro Franzo Welserio-Mösto diriguojama „Elektra“ su lietuvių solistėmis taip pat buvo pripažinta neginčytina festivalio sėkme.
Pasak „Frankfurter Allgemeine“, operos solistų ansamblis buvo „nuostabus“. „Centre vėl regėjome sopraną Aušrinę Stundytę, kilusią iš naujos vokalo stebuklų šalies Lietuvos, kuri prieš trejus metus festivalio „Salomėjai“ davė Asmik Grigorian, dabar dainuojančią Chrisotemidę pakaitomis su kita lietuve Vida Miknevičiūte“, – rašė vienas įtakingiausių Vokietijos dienraščių „Frankfurter Allgemeine“.
„BR Klassik“ pažymėjo, kad atlikti partiją po „didžios artistės“ A.Grigorian yra sunkus iššūkis, bet V.Miknevičiūtė su juo lengvai susidorojo.
„Ji kiekviena savo kūno ląstele įkūnijo paauglę trumpu sijonėliu ir megaaukštakulniais, kuri myli Elektrą, bet taip pat supranta motiną ir trokšta išsivaduoti iš siaubo, patirti laimę šeimoje.
Miknevičiūtės balsas idealiai tinka Strausso muzikai – jis spindintis, lengvo metalinio atspalvio, lyg trimitas žėrintis viršūnėse, nei šaltas, nei aštrus, bet visada be pastangų skrodžiantis orkestrą. Ji viešpatauja finalinėje scenoje“, – dėstė „BR Klassik“ recenzentas.
Anot „Neue Züricher Zeitung“, V.Miknevičiūtė buvo ideali A.Stundytės partnerė, bet taip pat ir varžovė, nes „jos balsas – kiek šviesesnis ir lyriškesnis, blizgantis ne tiek vokalinėse atakose, kiek plačiuose Strausso muzikos melodiniuose vingiuose“.
„Ji idealiai kontrastavo su tamsiu fatališku Stundytės įvaizdžiu. Palyginus su Asmik Grigorian, Miknevičiūtė net kiek balsingesnė šiame vaidmenyje“, – teigė „Neue Züricher Zeitung“.
Šis sezonas V.Miknevičiūtei buvo išties nepaprastas. Rudenį ji sėkmingai debiutavo Salomėjos vaidmeniu Vienos valstybinėje operoje, o šių metų pradžioje pakeitė vieną ryškiausių operos sopranų Sonyą Yonchevą kitos garsenybės Calixto Bieito režisuotoje nuotolinėje „Lohengrino“ premjeroje Berlyno valstybiniame „Unter den Linden“ operos teatre.
Solistę svetingai priėmė ir Zalcburgo festivalis, kuris paprastai nepaleidžia gerai užsirekomendavusių artistų.
Pandemija neišbaidė publikos
Šiemet šis festivalis, nepaisant pandemijos rizkų, labai sėkmingai prekiavo bilietais. Pasak renginio prezidentės Helgos Rabl-Stadler, daugiau kaip pusę jo publikos sudarė užsieniečiai iš Europos šalių.
Žiūrovai privalėjo pateikti skaitmeninius covid pažymėjimus bei asmens dokumentus, dalis jų renginiuose dėvėjo ir kaukes.
Kaip ir praėjusią vasarą, renginiai vyko be pertraukų, kavinės ir bufetai nedirbo. Artistai buvo nuolat testuojami, o festivalio personalas beveik visas buvo pasiskiepijęs.
Atsigavimą liudijo ir Zalcburgo festivalio biudžetas, šiemet siekiantis 66,7 milijonus eurų.
