E.Clugas – vienas labiausiai vertinamų ir „medžiojamų“ šiuolaikinių Europos choreografų, Lietuvoje jau matytas, kai festivalyje „Midsummer Vilnius“ buvo parodytas jo baletas „Radio and Juliet“ pagal grupės „Radiohead“ muziką.
Rumunų kilmės choreografas, vadovaujantis Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupei, aktyviai kuria visame pasaulyje, bendradarbiauja su tokiomis garsiomis baleto kompanijomis, kaip Nyderlandų šokio teatras (NDT1, NDT2), Štutgarto, Ciuricho, Vienos valstybine opera, Maskvos Didžiuoju teatru ir t.t.
Tokio meistro pasirodymas KVMT kūrybos kontekste liudijo stipriai išaugusį šio teatro baleto trupės profesionalumą ir vadovų formuluojamų koncepcijų, įžvalgų ir gairių gyvybingumą.
Baletas „Stabat Mater“ šokamas pagal baroko kompozitoriaus Giovanni Battista Pergolesi muzikinę kompoziciją, kuri pagrįsta XIII a. katalikiška sekvencija „Stabat mater dolorosa“ (lot. „Stovėjo motina skausminga“). Pergolesi muzika pasakoja vieną labiausiai persmelkiančių biblinių scenų – Mergelės Marijos kančią Nukryžiavimo ir Prisikėlimo akivaizdoje.
Čia ir prasidėjo tikras įdomumas – E. Clugo dialogas su XVIII a. muzikos meistro šedevru. Šiam choreografui būdinga nestandartiškai interpretuoti klasikinius pasakojimus, žvelgti iš šių dienų perspektyvos, neginčytinus teiginius persmelkti ironija, apmąstyti ir likti apimtam nebylaus susižavėjimo.
Tai tarsi savotiškas neokonstruktyvizmas choreografijoje. Šokiui būdingi kampuoti judesiai, abstraktūs, kartais gana tiesmuki minimalistiniai choreografiniai sprendimai, sinchroniškas individualybių judėjimas, iki etalono nušlifuoti judesiai. Todėl stebinčiajam viskas aišku, žiūrovas tarsi apsilanko visose stacijose.
Soluojantys šokėjai Ksenija Jermakova, Danylo Butenko, Oleksandra Borodina, Romanas Semenenko, Daria Verovka, Arshakas Gyozalyanas, Iryna Suslo, Illia Temchenko tiesiog susiurbė publikos dėmesį, padovanojo tą retą pakylėjimo jausmą, kurį įmanoma patirti tik stebint iš tiesų talentingus ir išraiškingus šokio meistrus.
Šokėjai į beveik tuščią sceną išeina dar šviesoje, kameriniam styginių orkestrui prasigrojant ir besiruošiant dainuoti dviems sopranams. Orkestrui suformuota scena, tarsi pagrindinės scenos pratęsimas, leido vizualiai megzti minėtą choreografo ir kompozitoriaus dialogą kiekvienam stebinčiajam asmeniškai, klausytis ekspresyviai ir labai barokiškai dirigento Tomo Ambrozaičio interpretuojamo Pergolesi šedevro.
Sopranai Viktorija Bakan ir Beata Ignatavičiūtė nebuvo tiesiog sopranai, bet sugebėjo perteikti visą barokinio atlikimo manieros unikalumą. Lietuvoje tai dar retai sutinkamas fenomenas.
Antroje vakaro dalyje parodytas Igorio Stravinskio baletas „Šventasis pavasaris“ buvo atliekamas pagal S.Kirovo valstybinio akademinio operos ir baleto teatro orkestro, diriguojamo Valerijaus Gergievo, įrašą. Šį baletą E.Clugas sukūrė 2013 m., minint premjeros Paryžiuje šimtmetį. Galbūt todėl Clugo „Šventasis pavasaris“ rodėsi toks tradicinis, tarsi įsimintino, to meto šokio bendruomenę sukrėtusio įvykio replika.
Šiuolaikinių sprendimų balete gausu, – vien tonos vandens, besiliejančio šokėjams ant galvų, užtektų numalšinti žiūrovų geismą išvysti kažką sukrečiančio. O šalia to – prikaustantys dėmesį ritualas, simbolika, galingos pagonybės apraiškos, miniai visais laikais būdingas žiaurumas.
Įdomu, kad vientiso stiliaus choreografijoje tarsi ir nebuvo, momentais atrodė, kad šokėjai improvizavo. Gerai improvizavo, bet štai artistai jau jungėsi į grupes, sąveikavo, vyko I. Stravinskio muzikos diktuojamo siužeto drama. Vėlgi stebėjome pasigėrėtiną baleto trupės sinchroniškumą, judesio, minties vientisumą, originalius masinius šokius, pakėlimus, šuolius.
Atskiro dėmesio vertas kostiumų dailininko slovėno Leo Kulašo darbas. Įspūdį paliko aliuzija į Nikolajaus Rericho sukurtą, pirminį „Šventojo pavasario“ įvaizdį – merginų kasos, lyg buroku padažyti žandai, vyrų barzdos... Tiek ir tereikėjo. Asociacijų galybė – Gretos Thunberg, klimato kaitos aktyvistės kasos, galėtų būti viena iš jų.
Abu baletai elinge liudijo galingą KVMT trupės profesinį augimą ir atspindėjo gana paplitusias tendencijas šiuolaikiniame balete.
