Veriasi kultūros vartai
Šioje netikėtoje scenoje, vienybėje su jūrininkais ir gamta, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys dvi šokio spektaklių „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ premjeras, romantišką simfoninės muzikos koncertą, kuriame su Roberto Šerveniko diriguojamu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru gros „rusiškuoju Paganiniu“ tituluojamas smuiko virtuozas Maksimas Fedotovas ir net keturias operas „Skrajojantis olandas“, tampančias festivalio tradicija.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė pabrėžė, kad skelbdamas 1-ąjį tarptautinį Klaipėdos festivalį Muzikinis teatras kelia sau ambicingą tikslą – sukurti kasmetinį vasaros įvykį, skirtą operai, šokiui ir klasikinei muzikai.
„Norime, kad festivalis reprezentuotų ne vien uostamiestį ar pajūrio regioną, bet ilgainiui taptų Lietuvos kultūros vartais, plačiai atvertais įvairių sričių scenos menų profesionalams ir žiūrovams iš Europos bei tolimesnių pasaulio kraštų. Įkvėpimo ir idėjų naujam festivaliui sėmėmės iš itin sėkmingos pernykštės Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ premjeros senajame Klaipėdos elinge.
Nors planavome operą „Skrajojantis olandas“ rodyti tik kartą, tačiau po jos parodymo tarptautinėje operos platformoje „OperaVision“ sulaukėme tiek daug pozityvių atsiliepimų, o recenzijos iš įvairiausių šalių vis dar siunčiamos, kad nusprendėme pakartoti dar ne kartą.
Užsienio kritikai rašo, kad Klaipėda gali šiuo pastatymu didžiuotis, kad dėka jo vietos – tai vienas geriausių R.Wagnerio operos pastatymų pasaulyje. Ši unikali istorinė vieta tapo naujojo festivalio simboliu: būtent čia, atvirame ore, prie Kuršių marių įsikūrusioje buvusioje Paulio Willy Lindenau laivų statykloje, rutuliosis visų festivalio renginių veiksmas“, – sakė L. Vilimienė.
Ambicijos ir ambicingieji
Šiemet publikai per tris savaites KVMT pristatys septynis renginius, kupinus pamario vandens ir net inscenizuotų audrų. Didesnė pusė bus sugrįžtančios R. Wagnerio operos parodymai, tačiau būtino renginių rekvizito – vandens – netrūks ir kitose premjerose.
„Festivalis gimė iš didžiulės meilės Klaipėdai, pasididžiavimo, jog turime labai daug, noro skleisti žinią apie šį miestą pasauliui. Klaipėdos festivalio programoje norime atkreipti dėmesį ne vien į išskirtinius pastatymus, bet ir į atlikėjus, kurie, gimę ir augę Klaipėdoje ar jos apylinkėse, dabar puoselėja sėkmingas tarptautines karjeras už Lietuvos ribų.
Ir atvirkščiai – pristatyti muzikus ir šokėjus iš kitų šalių, kurie suvilioti dinamiškos, gyvybingos, naujus profesinius horizontus atveriančios čionykštės muzikinio teatro scenos, pastaraisiais metais vis dažniau renkasi Klaipėdą ir savo talentu prisideda prie miesto kultūrinės aplinkos turtinimo“, – kalbėjo festivalio pristatyme KVMT vadovė.
Artistai šoks vandenyje
Pagrindinėje festivalio scenoje šiemet turėsime galimybę mėgautis Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos operos solistų ansambliu, nepaprastai sustiprėjusiais Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvais: choru, simfoniniu orkestru, dalyvaujančiu operos bei šokio spektakliuose, taip pat parengusiu solidžią simfoninės muzikos programą su rusų smuiko virtuozu Maksimu Fedotovu, ir teatro baleto trupe priėmusią iššūkį atvirame ore pristatyti žymaus choreografo Edwardo Clugo dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių premjeras.
„Norisi išlaikyti premjeros intrigą, tačiau neįmanoma nepasakyti, kad šokėjai šoks vandenyje!“, – atskleidė L. Vilimienė.
Aurelijus Liškauskas, Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas, šventės pristatyme pasakojo apie išskirtinius vienaveiksmius šokio spektaklius „Stabat mater“ (pagal Giovanni Batista Pergolesi) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ gimstančius elingo scenoje.
„Mūsų baleto artistai galėjo tik pasvajoti tai išvysti. O dabar šie spektakliai statomi Klaipėdoje, o jie visi šoka. Spektaklius stato garsi tarptautinė kūrėjų komanda. Choreografo asistentas Gajus Žmavcas (Slovėnija) mūsų baleto trupę ypač giria. Mes laimingi, o ir yra už ką pagirti. Baleto trupės nariai labai stengiasi. Jie „alksta“ šokti. Be to, baleto trupė padidėjusi. Jos mums gali pavydėti kiti teatrai“, – džiaugėsi A. Liškauskas.
Meno ir gamtos vienybėje
Festivalis vyks supamas ypatingos pamario gamtos, senojo miesto architektūrinio ir industrinio paveldo darnos. „Ji mus įkvėpė ir kitai, ne mažiau svarbiai minčiai apie harmoningą žmogaus santykį su aplinka, gamta, apie ekologijos svarbą ir problemas, visą apimantį tvarumą.
Tad šalia scenos meno kūrinių atlikimų drauge su mūsų partneriu, Lietuvos jūrų muziejumi, pasiūlysime ekoprovokacijų programą – edukacines veiklas, pokalbius, diskusijas įvairiomis, plačiausia prasme suvokiamomis ekologijos temomis.
Meno ir ekosąmoningo požiūrio į aplinką sąjunga yra galinga jėga, galinti nulemti kiekvieno iš mūsų harmoningą gyvenimą, veiklą, kūrybą. Pasikliaukime ja ir kurkime savo gyvenimo festivalį Klaipėdoje kartu!“, – kvietė energingoji Muzikinio teatro vadovė L.Vilimienė.
Muzikinio teatro vyriausias dirigentas Tomas Ambrozaitis pabrėžė, kad šokis, muzika ir balsai elingo fone suskambės didingai. „Ypatingi kūrėjai ir solistai atvyksta į Klaipėdą. Ypatingas bus ir muzikos skambėjimas“, – neabejojo maestro T. Ambrozaitis.
Nuojauta neapgavo
Klaipėdos senajame elinge jau uždainavo Olandas – Vokietijoje gyvenantis bosas baritonas Almas Švilpa (spektakliai – liepos 29, 31 ir rugpjūčio 1 d.). Operoje pasirodys geriausias 2012 ir 2014 metų Latvijos operos solistas Rihardas Mačanovskis (rugpjūčio 4 d.), šiemet „Auksinį scenos kryžių“ už šią partiją pelnęs Dalandas – Tadas Girininkas.
Zentą vakar dainavo ir liepos 31-ąją dainuos viena geriausių Richardo Wagnerio muzikos atlikėjų tituluojama Manuela Uhl. Žinoma, šiame vaidmenyje išgirsime ir puikią Lietuvos solistę Sandrą Janušaitę (rugpjūčio 1 ir 4).
Eriką liepos 31 ir rugpjūčio 1 d. įkūnys garsiausiose pasaulio scenose dainuojantis Kristianas Benediktas ir latvių tenoras Andris Ludvigas (rugpjūčio 4 d.), Vairininką – Rafailas Karpis, Mari – Dalia Kužmarskytė. Išvysime ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą, simfoninį orkestrą, baleto bei mimanso artistus. Liepos 31-ąją prie dirigento pulto stos Modestas Pitrėnas, o rugpjūčio 1 ir 4 dienomis – KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
„Skrajojančio olando“ muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas juokavo, kad praėjusiais metais nepatikėjo išgirdęs, jog ši opera bus rodoma vienintelį kartą. Ir profesionalo nuojauta neapgavo.
„Palankus vėjas vėl plukdo „Skrajojančio olando“ laivą link Klaipėdos krantų. KVMT gali didžiuotis ne tik atvykstančiais svečiais, bet ir čia dirbančiais profesionalais. Su KVMT orkestru susitikęs po metų galiu konstatuoti, kad jie groja dar geriau, kad per metus jie nieko nepamiršo.
Choras pasitempęs ir praturtėjęs naujais nariais. Nė vienas Lietuvos profesionalų kolektyvas nėra toks internacionalinis kaip Klaipėdos. „Skrajojantis olandas“ – atvirame ore man, kaip dirigentui, iššūkis ir avantiūra. Tarsi proga dar kartą pasigalynėti pačiam su savimi, pasitempti“, – sakė M. Pitrėnas.
Atsipalaiduoti neteks
Operos režisieriai Dalius Abaris ir Gediminas Šeduikis tikino, kad pasikeitimus „Skrajojančiame olande“ pastebės tik akyliausi žiūrovai.
„Klaipėdos festivalio scena ir aplinka savaime kelia iššūkių bei neleidžia atsipalaiduoti. Į festivalį ateinantys žiūrovai turi ruoštis reginiui, kuris išskirtinis, nepaisantis rėmų, neturintis sienų, dulkėtas, su specifiniais garsais ir netikėtais „kaimynais“. Tačiau tada ištirpsta žiūrovus ir atlikėjus skirianti ketvirtoji siena. Tai naujos, nepatirtos emocijos, galimybė pajusti ne tik atlikėjus, bet ir gamtą“, – teigė D.Abaris.
Režisierius G.Šeduikis juokavo, kad rašydamas operą R. Wagneris greičiausiai įsivaizdavo Klaipėdos elingą. „Opera idealiai tinka šiai vietai. Ji tarsi su natūraliais 5D efektais: muzika, teatras, solistai susijungia su laivais, metalu ir rūdimis.
Manau, kad esame ant „didelių dalykų“ slenksčio: Klaipėdos festivalis plėsis ir plėsis, o elingui bus vis sunkiau sutalpinti visus menininkus ir plūstančius žiūrovus. Mene – nėra rutinos. Ir kiekvienas spektaklis kitoks, kaip ir šių metų „Skrajojantis olandas“, į kurį atvyksta Klaipėdoje negirdėti atlikėjai iš užsienio, choristai, šokėjai. Visi jie su sava energija. Ateikite ir išvyskite naujai“, – kvietė G.Šeduikis.
Džiaugiasi ir laivų profesionalai
„Klaipėdoje gimiau, augau. Žiūriu į šį nuostabų peizažą, laivus ir dėkoju Dievui bei tėvams, kad čia gimiau. Wagnerį intymiau dainuoti tokios ypatingos energetikos vietoje. Esu tikras, kad Klaipėdos festivalis išplauks į plačius meno vandenis ir pasieks kitas šalis“, – sakė Olando partiją „Skrajojančiame olande“ atliekantis Almas Švilpa.
UAB „Klaipėdos laivų remontas“ generalinis direktorius Alvydas Butkus pasakojo, kad pernai vos išvydęs pirmąjį „Skrajojantį olandą“ susigraudinęs. „Nuostabus pastatymas. Tiesiog stebuklas! Žinią, kad Klaipėdos festivalis grįžta į elingą, sutikome džiugiai. Rūpesčių yra, bet viskas suderinama.
Elinge dažniau į marias leidžiasi laivai, bet norint telpa visi. Atplaukia ir vaiduoklių laivas. Kitų laivų savininkai neprieštarauja bei mielai ateina į spektaklius. Širdis džiaugiasi, kai laivas „Nordwind“ grimuojamas bei jau antrus metus ruošiasi plaukti į sceną. Klaipėdos festivaliui noriu palinkėti gero vėjo“, – sakė A. Butkus.
Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ elinge dar bus rodoma liepos 31 d. bei rugpjūčio 1 ir 4 d.
Rugpjūčio 13 ir 14 dienomis Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje senajame elinge vyks dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių premjeros: „Stabat mater“ (pagal Giovanni Batista Pergolesi) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“.
Rugpjūčio 6 dieną elinge kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru gros „rusiškuoju Paganini“ Europos spaudoje vadinamasis smuikininkas Maksimas Fedotovas. Koncerto „Elingo ritmu – žėrinti marių muzika“ – dirigentas Robertas Šervenikas.
Bilietų liko visai nedaug.
