Kaip pastebėjo konkurso organizacinio komiteto pirmininkas kompozitorius Gintaras Samsonas, sulaukti dalyvių iš visų žemynų, išskyrus Australiją, buvo kiek netikėta, tačiau kartu ir labai padrąsino bei įpareigojo. 2019 m. konkurso laureatais tapo kūrėjų iš Irano, Taivano, Pietų Korėjos, Čekijos bei Kinijos kompozicijos, gyvai atliktos finaliniame koncerte Vilniuje.
Antrasis konkursas, vyksiantis šių metų rudenį žada ne mažesnį susidomėjimą ir intrigą. Šių metų konkurso žiuri sudarys lietuvių kompozitoriai Algirdas Martinaitis ir Loreta Narvilaitė, latvių šiuolaikinės muzikos kūrėjas, vienas iš legendinės Edition Peters leidyklos kuruojamų autorių Erikas Ešenvaldas, prancūzų smuikininkas virtuozas, garsėjantis dėmesiu šiuolaikinei muzikai Philippe’as Graffinas bei žiuri pirmininkas iš Izraelio, su Danieliu Barenboimu, Zubinu Mehta ir kitomis įžymybėmis bendradarbiaujantis kompozitorius Ayalis Adleris. Į finalą atrinktos kompozicijos nuskambės baigiamajame konkurso koncerte, kuris įvyks lapkričio 20 d. Klaipėdos koncertų salėje.
Konkurse kviečiami dalyvauti visi jaunieji kompozitoriai iki 35 metų amžiaus su kūriniais, skirtais populiariausioms kamerinių ansamblių sudėtims (styginių kvartetui, fortepijoniniam trio bei kvintetui), taip pat styginių orkestrui. Šių metų konkurso naujovė – galimybė dalyvauti ir su kūriniais chorui, kadangi konkurso partnerių sąraše atsirado Šiaulių kamerinis choras „Polifonija“. Tuo tarpu orkestrines kompozicijas finalui parengs Roberto Šerveniko diriguojamas Klaipėdos kamerinis orkestras, pastaraisiais metais nuolat džiuginantis puikiomis naujosios muzikos interpretacijomis.
Artėjant konkursui pakalbinome du šių metų konkurso žiuri narius – kompozitorius Algirdą Martinaitį bei žiuri pirmininką Ayalį Adlerį.
– Jūs buvote ir pirmojo E. Balsio konkurso žiuri nariais. Kokie motyvai lėmė, kad sutikote prisidėti prie šio konkurso?
Algirdas Martinaitis: Esu Eduardo Balsio mokinys, tad kompozicijos konkursas, pavadintas jo vardu, man savaime yra labai svarbus. Antra priežastis – natūralus smalsumas, kuo gyvena jaunoji kompozitorių karta. Įprastai domiuosi jaunųjų Lietuvos kompozitorių kūryba, mėgstu pasklaidyti jų partitūras, stengiuosi išgirsti premjeras. O šis konkursas, į kurį suplaukia muzika iš skirtingų žemynų, suteikia galimybę dar labiau praplėsti garsinį akiratį.
Ayal Adler: Per pastaruosius 5 metus ne kartą teko lankytis Lietuvoje kaip kviestiniam kompozitoriui ar dėstytojui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kaskart čia žavėjausi ir džiaugiausi kūrybinio bendradarbiavimo patirtimi bei susitikimais su puikiais muzikantais bičiuliais. Tad su džiaugsmu sutikau prisidėti ir prie šio konkurso.
– Pasaulyje organizuojamas ne vienas kompozicijos konkursas, ypač skirtas jauniesiems kūrėjams. Kuo ypatingas yra arba galėtų būti šis E. Balsio konkursas?
A. A. Ypatingai vertinu tai, kad konkursas yra dedikuotas tokiai žinomai Lietuvos šiuolaikinės muzikos asmenybei kaip Eduardas Balsys. Tai yra ne tik šio puikaus kūrėjo vardo įamžinimas bei sklaida pasauliniu mastu, bet ir be galo intriguojanti idėja atrasti jungtis tarp Balsio kūrybinės tradicijos ir dabarties jaunųjų kompozitorių muzikos.
A. M. Pritarsiu, kad šiam konkursui išskirtinumą savaime siūlo pati Balsio kūryba. Kaip žinia, Balsys kūrė labai skirtingų žanrų muziką ir pačioms įvairiausioms sudėtims: nuo solo iki orkestrų, nuo dainų iki operos. Toks įvairiapusiškumas leidžia ir patį konkursą projektuoti itin plačiai ir įdomiai. Šiuo metu jis pristatomas kaip atvira ir kūrybinių sumanymų nevaržoma erdvė, suteikianti galimybę dalyvauti su instrumentiniu arba vokaliniu, su kameriniu arba orkestriniu opusu. Tačiau ateityje, atsispiriant nuo Balsio idėjų, galėtų būti formuluojama ir konkretesnė tema, pavyzdžiui, jūros tema. Arba kino muzikos, o gal susijusi su daina?
– Kuo jauniesiems kompozitoriams vertingas dalyvavimas tokiuose konkursuose?
A. A. Pratęsiant prieš tai išsakytą mintį, reiktų pastebėti, kad 2019 m. lapkritį įvykęs konkursas buvo visiškai unikalus tuo, kad pasiūlė jauniesiems kūrėjams labai platų atlikėjų spektrą: nuo kamerinių ansamblių iki orkestro. O šiemet paisinkimas papildytas dar ir vokaliniais žanrais. Ką jau bekalbėti apie finalą, kuriame atrinkti finalininkai dirba su geriausiais atlikėjais ir yra apdovanojami galimybe išgirsti itin kruopščiai ir kokybiškai parengtas savo kūrinių premjeras.
A. M. Po pirmojo konkurso prieš dvejus metus likau sužavėtas konkurso dalyvių kūrybine rimtimi ir atsakingumu. Kūrinius vertinome visiškai anonimiškai, nežinodami nei pavardžių, nei šalies, iš kurios kūrinys atkeliavo. Čia nebuvo atmestinai parengtų partitūrų, mėgėjiškų pabandymų. Kūrybine prasme, kūriniai buvo labai skirtingi, įgyvendintos skirtingos kompozicinės idėjos, tačiau bendra kokybė, išties, labai aukšta ir akivaizdu, nepriklausomai nuo to, iš kur kilęs autorius – Rytų, Pietų ar Šiaurės. Žinoma, konkursas – tai nežinomybė, tačiau dalyvavimas jame yra būdas pajausti savo galimybes, šiuo atveju, netgi pasauliniame kontekste.
