Baltijos jūros dvelksmas, tikras architektūros muziejus po atviru dangumi, nepamirštami muzikiniai įspūdžiai – visa tai vos per kelias dienas gali paversti Jūrmalos kurortą Latvijoje trokštamiausia atostogų vieta.
Būtent į trumpų kelionių mėgėjus orientuojasi tarptautinis Rygos Jūrmalos muzikos festivalis, mat skiriamasis jo bruožas – kviesti publiką į koncertus savaitgaliais.
Per dvi su puse dienos čia galima išgirsti penkias įspūdingas programas – dvi pasaulinio kalibro simfoninio orkestro ir tris iškilių solistų ar kylančių klasikos žvaigždžių. Tai – žymiausių pasaulio scenų veidai, o dauguma bilietų į jų pasirodymus čia kainuoja tik 7–50 eurų.
Nenuostabu, kad 2019-aisiais pradėtas rengti festivalis iš karto buvo pripažintas karščiausia naujiena vasaros muzikos renginių žemėlapyje.
Tiesa, tais metais buvo mestos didelės investicijos į jo reklamą, rengtos kampanijos su įtakingais žiniasklaidos portalais, festivalio rengėjai ir patys pristatinėjo naująjį projektą užsienio šalyse.
Investicijos pasiteisino su kaupu: nepaisant pandeminio štilio, sumažėjusio turistų srauto, šiemet Jūrmalos „Dzintari“ salė, kurioje telpa 2000 žiūrovų, pirmąjį festivalio savaitgalį vėl buvo pilna.
Tai liudija ir latvių požiūrį į skiepus: parteryje sėdėjo tik imunitetą koronavirusui įgiję klausytojai, kuriems nereikėjo papildomų apsaugos priemonių. Atėjusiems į koncertus su neigiamais testais buvo skirta izoliuota erdvė balkone. Jie negalėjo net pasivaikščioti su visais žaliuose užkulisiuose, kur malonu leisti laiką per pertraukas. Bet tokių buvo mažai.
Suvienijo bendraminčius
„Mes pirmieji ir vieninteliai paskelbėme festivalio programą dar rugsėjį ir iš karto pardavėme beveik trečdalį bilietų. Būtume padarę tai dar anksčiau, bet iš programos staiga iškrito Bostono simfoninis orkestras.
Dėl kintančios pandeminės situacijos šie metai tiesiog beprotiški. Nuostabiausia, kad nemalonumai galiausiai virto laimėjimais“, – pasakojo festivalio vykdomoji direktorė Zanė Čulkstėna.
Pasirodo, likus keturioms savaitėms iki pasirodymo per šventės atidarymą vizitą į Jūrmalą atšaukė Bavarijos radijo simfoninis orkestras. Tačiau patys jo artistai pasiūlė skubiai suburti jungtinį festivalio orkestrą ir pavadinti jį buvusio ilgamečio savo vadovo, šviesaus atminimo latvių dirigento Mario Jansono vardu.
Palaikymo jie kreipėsi į kolegas iš kitų garsių orkestrų.
Bavarijos radijo simfoninis orkestras griežė ir 2019-ųjų festivalyje, jo artistai norėjo sugrįžti į Latviją. Jie ir tapo jungtinio orkestro branduoliu, prie kurio prisijungė muzikantai iš Berlyno, Vienos ir Oslo filharmonijų kolektyvų, Amsterdamo „Concertgebouw“ ir Ciuricho „Tonhalle“ orkestrų.
Simboliška, kad trims iš jų yra vadovavęs M.Jansonas.
Pasak maestro našlės, jis svajojo suburti bendraminčius iš skirtingų Europos orkestrų, tad padarė tai dabar, nors ir netiesiogiai, jau po mirties.
„Darbo buvo daug, su visais orkestrantais reikėjo sudaryti individualias sutartis, bet iš to gali išaugti nauja graži tradicija, nes garsiausių pasaulio orkestrų artistai nori muzikuoti mūsų festivalyje, o jungtinį kolektyvą pristatęs Seras Johnas Eliotas Gardineris – tęsti bendradarbiavimą. Orkestrantų entuziazmas jį tiesiog įelektrino, o orkestro skambesys sužavėjo“, – džiaugsmu dalijosi Z.Čulkstėna.
Tik po dviejų repeticijų M.Jansono festivalio kolektyvas, diriguojamas 78 metų J.E.Gardinerio, pakerėjo ir „Dzintari“ publiką. Be to, vakaro sėkmę užtikrino žavioji kinų kilmės pianistė Yuja Wang, po Wolfgango Amadeaus Mozarto Koncerto Nr. 20 išliejusi visą savo temperamentą, fantaziją ir virtuozės arsenalą net trimis bisais.
Pirmąjį savaitgalį, nepaisant alinančios kaitros, bisai lydėjo visus be išimties festivalio koncertus, smagiai praplėsdami šventės repertuarą, kuriame vyrauja populiarioji klasika.
Nutapė dvigubą portretą
Bet buvo ir viena visai unikali programa. Islandų pianistas Vikinguras Olafssonas Rygos didžiojoje gildijos salėje skambino Claude’o Debussy ir Jeano Philippe’o Rameau kūrinius, tarsi ausdamas jų autorių dialogą. Šiuos kompozitorius skiria šimtmečiai, bet V.Olafssonas sumanė suteikti J.Ph.Rameau barokinėms klavesino kompozicijoms modernaus fortepijono skambesį.
Prieš koncertą solistas prisipažino publikai nesuprantantis, kodėl ši savo laiką pralenkusi muzika beveik neatliekama. Neįprastąją programą jis parengė savo trečiajam „Deutsche Grammophon“ išleistam albumui, o albumai V.Olafssonui – tarsi meno kūriniai. Kompozicijas jiems pianistas atrinkinėja apie pusmetį, po to dar kelis mėnesius derina tarpusavyje.
Nenuostabu, kad įdomios V.Olafssono idėjos sulaukia vis didesnio pripažinimo muzikos pasaulyje. Šį sezoną jo naujausio albumo kompozicijas išgirs svarbiausių JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Olandijos salių publika.
Dieninis V.Olafssono koncertas Rygoje, nepaisant kaitros, sutraukė gausią auditoriją, kaip ir iškilaus vokiečių baritono Matthio Goerne kartu su šiuo pianistu surengtas Franzo Schuberto ir Johanneso Brahmso dainų vakaras.
Gurmaniškos programos, į Lietuvą neužsukantys aukščiausio lygio atlikėjai priviliojo į Rygos Jūrmalos festivalį ir lietuvių publikos.
Jaunimo akademija įsibėgėjo
Jaunam lietuvių pianistui Kasparui Mikužiui nusišypsojo laimė ne tik pasiklausyti festivalyje mėgstamos žvaigždės – vengrų kilmės fortepijono korifėjaus Andraso Schiffo, skambinusio paskutinį vakarą su jungtiniu orkestru Roberto Schumanno Fortepijono koncertą.
Studijuojantį pas latvių profesorę Londone Kasparą festivalis pakvietė dalyvauti A.Schiffo meistriškumo pamokoje.
Jaunimo akademija – jau įsibėgėjusi šventės tradicija, mat muzikos talentų paieška ir puoselėjimas – didžioji festivalio meno vadovo švedo Martino Engstroemo gyvenimo aistra.
Jis ilgus metus rengė Verbjė festivalį Šveicarijoje, kuris taip pat turi vasaros akademiją, o įspūdingą meno žvaigždyną sutelkiantis Rygos Jūrmalos festivalis – ne prastesnė vieta jaunimui mokytis iš scenos meistrų.
Dėl pandemijos projektas pernai startavo virtualiai, bet tai net padėjo jam įsitvirtinti.
Virtualioje festivalio akademijoje jau mokėsi 90 studentų, dėstė 28 artistai, o juos renginio socialinėse platformose stebėjo daugiau kaip 100 tūkstančių žiūrovų. Šiemet akademijos studentai – jaunieji talentai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos – mokėsi gyvai.
Verslininkai surėmė pečius
Jūrmala verta vasarotojų dėmesio ne tik dėl muzikos. Šio kurorto gatvelės nusėtos architektūros paminklais – kone kiekviename žingsnyje galima pasigėrėti nuostabiais medinių vilų drožiniais, langų vitražais, stilingais bokšteliais, verandomis, fontanėliais kiemuose. Tai kuria išskirtinę miestelio atmosferą.
Vien Jūros gatvėje galima išvysti visus Jūrmalai būdingus architektūros stilius ir net 23 nacionalinės bei vietinės reikšmės paminklus. O toliau nuo centro plyti parkai ir sodai, galima aptikti įdomių gamtos objektų.
„Tikimės, kad festivaliu susidomės vis daugiau užsieniečių, tad ateityje turėtume surinkti daugiau lėšų iš bilietų. Kol kas jie padengia tik šeštadalį renginio išlaidų“, – atskleidė Z.Čulkstėna.
Tačiau skųstis biudžetu Rygos Jūrmalos festivalis tikrai negali: jį sudaro daugiau kaip trys milijonai eurų. Beje, valstybė prisideda nežymiai – maždaug 150 tūkst. eurų. Festivalio gerovę užtikrina 17 jo steigėjų verslininkų.
Jie investuoja į klasikinę muziką siekdami kelti šalies prestižą, populiarinti ją pasaulyje ir kartu stiprinti Latvijos ekonomiką.
Pandemija renginio mecenatų neišgąsdino – atvirkščiai, paskatino juos suremti pečius ir finansuoti naujus sumanymus: muzikinius piknikus su klasikine muzika iš įrašų Rygos parkuose, naują dokumentinį filmą apie vieną iškiliausių kaimyninės Latvijos menininkų M.Jansoną.
Tiesa, planus plėsti festivalio programą iki penkių ar šešių savaitgalių teko atidėti, bet jų įgyvendinimas – tik laiko klausimas.
Festivalio svečiai laikosi taisyklių
Kitus tris savaitgalius (liepos 24–rugsėjo 5 d.) Rygos Jūrmalos festivalyje koncertuos Nyderlandų karališkasis orkestras („Concertgebouworkest“), diriguojamas brito D.Hardingo, Bairoito festivalio orkestras, diriguojamas latvio A.Nelsono, ir Sankt Peterburgo filharmonijos orkestras su J.Temirkanovu priešakyje.
Publika išgirs pianistus G.Li, A.Volodosą, J.Bronfmaną, A.Kantorovą, D.Liepinį, L.O.Andsnesą, M.Fujitą, J.M.Pires, smuikininkus D.Lozakovichių, R.Capuconą, Y.Levanoną, violončelininką M.Maiskį. Vokalo mėgėjams koncertuos scenos žvaigždės B.Terfelis, K.F.Vogtas, G.Groissbockas, R.Fleming, Ch.Görke.
Svarbu žinoti, kad festivalio rengėjų ir Latvijos vyriausybės apibrėžti saugumo reikalavimai šiek tiek skiriasi. Įvažiuoti į šalį reikalingas ES sertifikatas Lietuvoje išduodamas ir turintiems neigiamą COVID-19 testą, bet jis nesuteikia galimybės patekti į festivalio koncertus uždarose erdvėse.
Uždarose salėse laukiami tik imunitetą turintys žmonės: persirgę COVID-19 (kai nuo ligos praėję ne daugiau kaip 180 dienų) ir paskiepyti pagal visą schemą „Pfizer“, „Moderna“ ir „Janssen“ vakcinomis (kai nuo antrojo skiepo praėję bent 14 dienų). Taip pat laukiami pasiskiepiję ir 1 „Vaxzevria“ vakcinos doze (kai nuo jos praėjusios bent 22, bet ne daugiau kaip 90 dienų). Kitos vakcinos nepripažįstamos. Tik pusiau atviroje „Dzintari“ salėje yra atskira erdvė nepasiskiepijusiems žiūrovams, turintiems neigiamą testą.
ES šalių piliečiai eidami į koncertus su bilietu turi pateikti ES skaitmeninį sertifikatą, dar vadinamą Žaliuoju pasu. Lietuviai jį gali nesunkiai gauti iš e.sveikatos sistemos. Festivalyje pakaks parodyti išsisaugotą sertifikatą mobiliajame telefone arba pateikti popierinę kopiją. Turintiems imunitetą papildomų saugumo priemonių festivalyje nereikės.
Visiems keliaujantiems į Latviją privaloma likus 48 val. ir mažiau iki Latvijos Respublikos sienos kirtimo užpildyti keliautojo anketą https://covidpass.lv/ ir išsaugoti el. paštu gautą QR kodą. Tą patį reikia padaryti grįžtant į Lietuvą puslapyje https://keleiviams.nvsc.lt
