„Niekada netikėjau, kad geriau būti karaliumi savo kieme negu eiliniu pasaulyje. Man daug įdomiau būti ne karaliumi, bet gyventi mobiliai, nuolat plėsti pažinčių ratą ir akiratį.
Aišku, menininkai ne čigonai, bet jie neturėtų būti sėslūs. Judriems sekasi labiau, jie semiasi patirties įvairiose kultūrose, iš skirtingų asmenybių. Menininkas tada įdomus, kai jis yra įvairiapusiškas, spalvingas“, – kalbėjo vienos geriausių pasaulyje aukštosios menų mokyklos absolventė I.Pranskutė.
Seka būrys gerbėjų
Ieva jau dešimtus metus gyvena Austrijos sostinėje. Pernai baigusi magistro studijas Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete šiuo metu ji siekia savojoje „Alma mater“ dar vieno – kamerinio muzikavimo diplomo antrosios pakopos studijų programoje.
Tačiau palikusi Lietuvą smuikininkė spėjo pasimokyti ir Prancūzijos nacionalinėje Liono muzikos ir šokio konservatorijoje, beveik trejus metus griežė plačiai gastroliuojančiame maestro Gidono Kremerio vadovaujamame kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“, surengė rečitalių įvairiose Europos koncertų salėse, dalyvavo daugybėje garsių festivalių su įvairiais kameriniais ansambliais.
„Įgijau daug neįkainojamos patirties ir gerbėjų. Koncertų rengėjai ir būsimi mokiniai patys mane susiranda. Socialiniuose tinkluose turiu daugiau kaip dešimt tūkstančių sekėjų, kuriems įdomu stebėti mano kaip menininkės veiklą“, – pasakojo Ieva.
Neseniai ji su savo nuolatiniu scenos partneriu ir širdies draugu kroatų violončelininku Mislavu Brajkovičiu sulaukė kvietimo groti Albertinos muziejuje Vienoje per parodos atidarymą, kurį filmavo Austrijos televizija. Birželio 16-ąją pora žengs su kitais rinktiniais Vienos universiteto absolventais į garsiąją „Musikverein“ salę, vėliau koncertuos Lietuvos ambasados renginyje Vengrijoje.
Tai bus pirmieji po ilgos pertraukos dueto pasirodymai publikai. Prieš pandemiją pora koncertavo labai intensyviai – kaip duetas ir didesniuose ansambliuose Ieva su Mislavu drauge groja jau septynerius metus.
Deja, daugeliui svarbių jų projektų kelią užkirto virusas. Duetas turėjo pasirodyti Palangos „Nakties serenadose“ su maestro Davidu Geringu ir Lietuvos kameriniu orkstru, taip pat Pažaislio ir Užutrakio festivaliuose, bet koncertai buvo atšaukti.
Tiki muzikos gydomąja galia
„Kai negali daryti to, kas patinka, apninka abejonės: ar esi savo vietoje, ar pasirinktas kelias tau nėra per sunkus? Pandemija man padėjo suprasti, kokia kryptimi noriu eiti, kad esu ten, kur ir noriu būti“, – atviravo menininkė.
Dauguma muzikantų savo gyvenimą susieja su finansiškai saugiu ir stabiliu darbu orkestruose. I.Pranskutė pasirinko kitą – laisvai samdomos muzikės kelią.
„Turiu būti labai kūrybinga, nuolat galvoti ir rašyti projektus. Bet man patinka išsikelti tikslus ir jų siekti. Aš 24 valandas per parą galvoju apie muziką. Mano specialybė nuostabi dėl galimybių įvairovės – įkvėpimui išblėsti neleidžia skirtingi partneriai, programos, nauji kūriniai“, – entuziastingai kalbėjo I.Pranskutė.
Prieš šešerius metus smalsumas ją atvedė į legendinio lordo Yehudi Menuhino įsteigtą organizaciją „Live Music Now“, kurioje Ieva darbuojasi iki šiol. Šios organizacijos artistai rengia pasirodymus ir tiems, kurie patys negali ateiti į koncertus, – garbingo amžiaus senjorams, ligoniams, neįgaliesiems.
Y.Menuhinas tikėjo, kad muzika – tai ne tik malonumas, bet ir terapija, kurią galima puikiai suderinti su jaunų menininkų ugdymu.
„Live Music Now“ artistai rengia temines programas, kurias patys ir veda, be to, jie ne tik komentuoja kūrinius, bet ir pasakoja klausytojams apie save ir savo atstovaujamą organizaciją.
„Aš, kaip „Live Music Now“ senbuvė, kartais padedu ir organizaciniuose reikaluose, nes mane labai žavi šių koncertų idėja. Nuostabu, kad finansuojamos tokios akcijos. Austrijoje vyksta daug labdaros renginių, pasiturintys austrai noriai palaiko kultūrą. Norėtųsi, kad ir Lietuvoje žmonės suvoktų jos galią.
Deja, mūsų koncertų organizatoriai dabar išgyvena labai sudėtingą metą. Gal nemalonu eiti su prašymais į Kultūros ministeriją, kelti išlikimo klausimus, bet žmonėms kultūra būtina“, – svarstė smuikininkė.
Šalies įvaizdis liūdina
I.Pranskutės nuomone, lietuviai nelabai moka pasidžiaugti savo menininkų laimėjimais pasaulyje. „Pastebėjau, kad svetur iš Lietuvos kūrėjų žinomas kone vienintelis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – praeities genijus, o informacijos apie mūsų šiuolaikinius menininkus labai trūksta.
Lietuva dažnai painiojama su Latvija, kuri labai drąsiai reklamuojasi pasaulyje kaip muzikali šalis. Nereikėtų kuklintis ir mums – juk turime šitiek talentų.
Aš norėčiau, kad Vilnius būtų toks pat žinomas pasaulyje kaip Ryga.
Tikiu, kad mes, menininkai, susivieniję galime daug pasiekti. Jaučiu, kad garsinti Lietuvą pasaulyje yra mano gyvenimo misija“, – dėstė smuikininkė, jau pelniusi Lietuvos ambasados Austrijoje apdovanojimą už gimtosios kultūros sklaidą.
Stygininkių dinastija
Įdomu, kad Ievos jaunesnė sesuo Marija, taip pat smuikininkė, niekada nesiveržė iš Lietuvos. Šiuo metu ji baigia studijas Vilniuje ir dirba Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. Neseniai surengtame Tarptautiniame Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurse Marija pasirodė geriausiai iš lietuvių.
Žinoma smuikininkė yra ir seserų mama Vilija Pranskienė, griežianti Lietuvos kameriniame orkestre. O teta, Vilijos sesuo Adrija Vitkutė, daug metų grojo altu Kauno styginių kvartete.
Pranskučių tėvas Algirdas taip pat yra muzikos pasaulio žmogus, nors ir ne muzikantas. Jis dirbo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro administracijoje, bendradarbiauja su „Kremerata Baltica“ kaip kelionių vadybininkas.
„Mūsų dinastijos dar niekas neaprašė, o ji galėtų įkvėpti ir kitas šeimas.
Mamytė atidavė mums su Marija tiek daug jėgų ir meilės, kad ko nors pasiektume, – nuo mažens dirbdavo su mumis namuose, vežiojo į konkursus ir meistriškumo kursus, palaikydavo svarbiais momentais.
Tačiau gyvenimo kelią aš rinkausi pati, nespaudžiama tėvų, visada darydavau, ką pati nuspręsdavau. Mano kredo – nesustoti. Aš troškau mokytis pas geriausius dėstytojus, todėl išvykau į klasikinės muzikos Meką Vieną. Tačiau ir jos nesu įsitvėrusi: neužveriu sau durų, už kurių gal dar įdomesnis pasaulis?“ – prisipažino Ieva.
Scena suvedė su garsenybėmis
I.Pranskutė groti mokėsi nuo penkerių metų, o šešerių jau koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru.
Baigusi Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, smuikininkė buvo priimta į profesoriaus P. Vernikovo smuiko klasę Muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete Vienoje. 2015–2016 m. tęsė studijas Liono muzikos ir šokio konservatorijoje Prancūzijoje.
Artistė yra daugelio konkursų laureatė. Ji surengė rečitalių įvairiose Europos koncertų salėse, pasirodė prestižinėse scenose su „Xylos Trio“ ir „Xylos Duo“, „Doreen“ kvartetu, Vienos šiuolaikinės muzikos ansambliu „Platypus“ ir kitais kolektyvais.
2015 m. ji laimėjo konkursą dalyvauti legendinio muziko Yehudi Menuhino įsteigtame projekte „Live Music Now“.
Smuikininkė beveik trejus metus griežė maestro Gidono Kremerio vadovaujamame kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“, kuris suvedė scenoje su daugybe įžymybių. Ji nuolat kviečiama koncertmeisterės pareigoms Vienos jaunimo filharmonijos orkestre.
Atlikėja asmeniškai bendravo su daugeliu XX a. garsenybių, tarp jų – kompozitoriais K.Pendereckiu ir F.Cerha, rengdama jų kūrinius koncertams.
