„Stebiu, kaip keičiasi požiūris į autoritetus ir tėvišką figūrą. O labiausiai noriu sužinoti, kiek nelaimingi yra mano tėvai, kiek jų svajonių sudužo, kiek ambicijų neišsipildė.
Mūsų tėvai to niekada nepripažins, bet man tai svarbu, manau, apie tai galvoja visi mano kartos žmonės visoje Europoje. Tai bus labai intymus spektaklis, kuriame – paprasta ir tiesi istorija. Džiaugiuosi, kad jame vaidins Gediminas Rimeika. Mes vienmečiai, jis gerai jaučia dabarties pulsą“, – sakė režisierius.
A.Obcarskas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jau pristatė du spektaklius, už abu buvo nominuotas Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimui: 2019 m. už „Voiceko“ režisūrą nominuotas Jaunojo menininko prizui, 2020 m. už „Alisos“ režisūrą – Geriausio režisieriaus apdovanojimui.
Kurdamas spektaklį pagal É.Louis kūrinį „Kas nužudė mano tėvą“, kuriame atskleidžiami rašytojo ir jo nelengvo charakterio tėvo santykiai, A.Obcarskas labai atviras: „Vaizdai, kuriuos kuria Édouard’as, yra mano gyvenimo vaizdai. Emocijos, kurias jis patyrė, yra mano emocijos. Nors esame toli vienas nuo kito, man tai iškėlė klausimą: ar Europos provincijos gyvenimas ir mentalitetas nėra kažkuo tapatūs nepaisant geografinės platumos ar tautybės?"
Tai trečias É.Louis kūrinys: 2014 m., būdamas 22 metų, jis parašė pirmą apsakymą „Edžio pabaiga“ („En finir avec Eddy Bellegueule“). Beje, Eddy Bellegueule’is yra tikrasis autoriaus vardas ir pavardė, kuriuos jis pasikeitė 2013 m., prieš išleisdamas debiutinį kūrinį. Šis sulaukė didelio pripažinimo, tapo bestseleriu Prancūzijoje ir buvo išverstas į 20 kalbų.
Dar po dvejų metų buvo išleista „Smurto istorija“ („Histoire de la violence“), 2018 m. Berlyno „Schaubühne“ teatre ją režisavo pripažintas režisierius Thomas Ostermeieris.
Spektaklį pagal „Kas nužudė mano tėvą“ 2020 metais pastatė kitas žymus teatro kūrėjas – belgų režisierius Ivo van Hove (Lietuvoje „Sirenų“ festivalyje buvo rodytas jo spektaklis „The Fountainhed“).
É.Louis užaugo mažame Prancūzijos kaimelyje, jo tėvas buvo fabriko darbininkas, po nelaimingo atsitikimo liko prirakintas prie lovos, piktas ir nelaimingas. Skurdas, rasizmas ir alkoholizmas, su kuriais Édouard’as susidūrė vaikystėje, tapo jo literatūrinio darbo temomis.
Savo šeimos problemas – vidinę nesantaiką, nesusikalbėjimą, menką emocinį intelektą, priklausomybes ir svajonių žlugimą – Édouard’as traktuoja kaip šalies politinių sprendimų padarinį.
„Édouard’o tėvas konformistiškai prisiėmė visas vyriškumo normas (stiprus, šaltas, bekompromisis, paniekinantis) ir jomis kankino save bei traumavo šeimą ir sūnų. Tėvas priklausė kartai žmonių, kurie iš vaikų suaugusiaisiais tapo staiga.
Panašiai kaip mūsų tėvai, kurie turėjo pasikeisti labai greitai, pasikeitus santvarkai. Užaugę per naktį, jie puolė mokytis išgyventi, o mes augom jų neišmoktų pamokų atmosferoje, vieni daugiabučių kiemuose – taip augo dauguma Europos vaikų didžiųjų miestų priemiesčiuose, fabrikų darbininkų kvartaluose ir mikrorajonų paribiuose. Patys vieni patyrėme pasaulį ir troškome tėvų meilės.
Kai matau vaizduojamą neišsilavinusią, provincialią, kultūriškai atsilikusią, nepritekliaus varžomą, nebendraujančią Édouard’o šeimą – matau ir savo šeimą. Neabejoju, jog daugelis Lietuvos šeimų dar gyvena psichologiįkai atšiauriai, todėl esu įsitikinęs, kad šis tekstas daugeliui pataikys tiesiai į širdį“, – sakė A.Obcarskas.
Pagrindinį vaidmenį premjeroje „Kas nužudė mano tėvą“ kuria LNDT aktorius Gediminas Rimeika, spektaklio scenografė – Lauryna Liepaitė, kostiumų dailininkė – Flore Vauvillé, garso dizaineris – Adomas Koreniukas, vaizdo projekcijas kuria Adomas Gustainis, šviesų dizainą – Dainius Urbonis. Spektaklio partneris – Prancūzų institutas Lietuvoje.
Kūrybinė grupė ieško atsakymo, kodėl tėvai skaudina savo vaikus, nepriima jų pasirinkimų, gyvenimo stiliaus ir pažiūrų. Kas įskaudino pačius tėvus? Ar tėvo figūra mūsų visuomenėje vis dar yra išaukštinta, ar greičiau – išgąsdinta?
„Diskutuojame apie Vakarų civilizacijos vyro ir tėvo figūros susiformavimo ištakas, mitologinį vaizdą, politinius sprendimus ir santvarkų pasikeitimus, kurie lėmė mums turėti tokius tėvus ir tokias šeimas. Mūsų istorija žiauri, ir tai palieka gilias žymes paprasčiausiam ir prigimtiniam santykiui – tėvo ir sūnaus ryšiui. Kokie tėvai būsime mes? Ar mes tam pasiruošę?“ – klausė kūrėjai.
Nuo birželio 4 d. žiūrovai gali įsigyti bilietus į premjerą, kuri liepos 14, 15 d. vyks Lietuvos medicinos bibliotekoje (įėjimas iš Gedimino pr., žiūrovai bus pasitinkami Žemaitės skvere, prie Žemaitės skulptūros ir palydėti į spektaklį), taip pat į spektaklio tiesioginę transliaciją liepos 15 d.
