Iš virtualių erdvių – į tikrąją sceną
Lenkijos choreografo Roberto Bondaros, muzikos vadovo ir dirigento Modesto Barkausko, scenografės Martynos Kander ir baleto artistų darbas nudžiugino gyvų renginių išsiilgusią uostamiesčio publiką – po spektaklio žiūrovai šiltai sveikino kūrėjus.
Žinomas lenkų choreografas, Poznanės didžiojo teatro baleto meno vadovas R.Bondara, pats daug metų šokęs Lenkijos nacionaliniame valstybiniame muzikiniame teatre, Klaipėdos scenoje sukūrė netikėtą, jausmais alsuojantį spektaklį.
Alchemiką ir mokslininką Faustą jaunystėje įkūnijo KVMT baleto artistas Romanas Semenenko. Senuoju Faustu tapo Arshakas Gyozalyan'as, Margaritos partiją atliko Oleksandra Borodina, Margaritos motina - Kristina Gudelytė, Elena - Alvina Krout.
Publika galėjo palyginti, kaip R.Bondaros spektaklis atrodo per televiziją ir teatro scenoje - virtualiąją „Fausto“ premjerą žiūrovai išvydo pernai gruodį per LRT PLIUS kanalą, kai visi teatrai buvo uždaryti.
Kūrėjai – tarptautinė komanda
Mefistofelį, sugundžiusį Faustą parduoti savo sielą Šėtonui, premjeriniame spektaklyje vaidino Danyla Butenko, Vagnerį – Taurūnas Baužas, Margaritos brolį – Ilya Temchenko ir Mykhailas Mordasovas, Elenos sūnų - Povilas Kažukauskas, Kunigą - Šarūnas Juškevičius, Barmenę - Živilė Subačiūtė.
Pasirodė tarptautinės KVMT baleto trupės šokėjai iš Bulgarijos, Lenkijos, Italijos, Vokietijos teatrų, Kijevo baleto mokyklos, Sergejaus Lifario choreografijos koledžo (Ukraina), M.K. Čiurlionio menų mokyklos absolventai.
Grojo M.Barkausko diriguojamas KVMT simfoninis orkestras. Choras ir solistai Rita Petrauskaitė, Gabrielė Kuzmickaitė, Aurimas Raulinavičius ir Valdas Kazlauskas atliko Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinius.
"Fausto" statytojas R.Bondara, pagrindinių vaidmenų atlikėjai O.Borodina bei R.Semenenko pretendavo į „Auksinių scenos kryžių“ prizus Metų choreografijos ir šokėjų nominacijose.
Lažybos ir gyvenimo prasmė
R.Bondaros pastatymo nepavadinsi klasikinio baleto spektakliu, jame atskleidžiami įvairūs šokio diapazonai.
Tema nekintanti: su anapusiniu pasauliu bendraujantis mokslininkas, magas ir burtininkas Faustas sudaro sutartį su Mefistofeliu tam, kad galėtų raškyti pasaulio pažinimo vaisius, mainais už tai pažadėjęs savo sielą.
Šokio ir muzikos kalba originaliai interpretuodami vokiečių poezijos genijaus Johanno Wolfgango von Goethe's filosofinę tragediją apie lažybas su blogio jėgomis kūrėjai išryškina dabartinei visuomenei rūpimas aktualijas - žiūrovams atveria galimybių mąstyti, gretinti įvykius, savaip viską vertinti ir suprasti.
„Šis spektaklis ne tik apie šėtonišką sandėrį. Viskas Fausto gyvenime jau įvykę, tik stebime kaip tai atrodė, matome ne vien tik tamsiąsias puses. Siužetinė kelionė vyksta ne realybėje, o Fausto galvoje, jo mintyse. Čia jis tarsi iš naujo atranda savo gyvenimo prasmę“, - pagrindinę pastatymo idėją aiškino R.Bondara.
Atgijo du Faustai - senas ir jaunas
Pažinęs J.W. Goethe's „Faustą“ visų pusių R.Bondara prisipažino, jog kurdamas spektaklį pats sau kėlęs daug klausimų, ieškojęs atsakymų: “Mąsčiau, ką noriu šiuo kūriniu pasakyti, ar jis bus reikšmingas, suprantamas amžininkams, kaip atitiks laikmečio lūkesčius, kultūros artefaktus.
Scenoje žiūrovai išvydo du Faustus: seną, palaužtą negalių, susikuprinusį nuo gyvenimo naštos ir tokį, koks jis buvo jaunystėje. Jo gyvenimo palydovės - dvi moterys Elena ir Margarita. Šėtono pasiuntinys Mefistofelis - ne toks jau grėsmingas, įgijęs žmogiškųjų bruožų. Mažas berniukas vaizduoja Fausto sūnų.
„Fausto“ partitūroje susiliejo skirtingų kraštų bei epochų kompozitorių W.A. Mozarto, Fryderyko Chopino ir Arvo Pärto muzika. Kūrėjų manymu, ji atspindi spektaklio idėją ir dvasią, ypač įžangoje bei finalinėse scenose.
Knietėjo eiti nepramintais keliais
Choreografijos kūrėjas R.Bondara dėkingas už konsultacijas pastatymo muzikos vadovui ir dirigentui M Barkauskui, šauniai tautiečių komandai, padėjusiai įgyvendinti jo sumanymus scenoje.
Vos prieš kelerius metus baigęs šokėjo karjerą Lenkijos nacionaliniame teatre R.Bondara nesiėmė griežtai apibrėžti „Fausto“ choreografijos: „Ten platus šokio technikos ir stilių diapazonas, vengiau tapatintis su kitais J.W. Goethe's "Fausto" interpretatoriais. Sukurta kažkas labai naujo, kažkas nuo ištakų.
Kita vertus, gyvename pasaulyje, kuris yra tarsi didelis kaimas, kur įdomiausi atradimai greitai pasklinda, tampa žinomi visiems ir naudojami visų. Sunku atitrūkti nuo to, kas vyksta visose Europos baleto scenose“.
„Fausto“ istorinį foną subtiliai perteikė scenografė ir kostiumų dailininkė M.Kander, už kitą kartu su R.Bondara Lenkijoje neseniai sukurtą spektaklį pelniusį geriausios šios šalies scenografės apdovanojimą.
Vaizdo projekcijų kūrėja Jagoda Chalcińska irgi yra Lenkijoje žinoma menininkė. Karolina Gębska rūpinosi išskirtiniu apšvietimu.
Baleto trupė auga ir tobulėja
Poznanės teatro baleto meno vadovas R.Bondara įvertino ir Klaipėdos teatro baleto artistų pastangas: „Ambicingi, galintys ir norintys kurti, tikras nuotykis ir iššūkis su jais dirbti - kas gali būti geriau ir gražiau?“.
Jauna KVMT baleto trupė, pasak R.Bondaros, yra perspektyvi, sparčiai auga ir tobulėja. Lenkijos choreografas tikisi, kad baleto artistų atskleisti „Fausto“ personažų charakteriai maloniai nustebins Lietuvos žiūrovus.
K.Bondara už paskatinimą nerti į choreografiją dėkingas tautiečiui - Lenkijos nacionalinio baleto meno vadovui ir buvusiam Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto vedliui Krzysztofui Pastorui.
Prieš aštuonerius metus, kai K.Pastoras darbavosi Vilniuje, į talką pakviestas K.Bondara LNOBT scenoje pastatė kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis".
