Turtinga ir įvairialype kūrybine veikla išsiskirianti dirigentė Adrija Čepaitė 2011 m. Muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete Grace (Austrija) įgijo choro, orkestro dirigavimo, bažnytinės muzikos ir grigališkojo choralo magistrantūros studijų diplomus.
Nuo 2013 m. dirigentė bendradarbiauja su Lietuvos orkestrais. 2017 m. su Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) įrašyta ir išleista Broniaus Kutavičiaus, Osvaldo Balakausko, Algirdo Martinaičio kūrinių kompaktinė plokštelė (įrašų kompanija „Telos Music“); 2018 m. kartu su dirigentu Modestu Pitrėnu, smuikininku Džeraldu Bidva ir LKO išleista baltiškos muzikos kompaktinė plokštelė „Baltic Concerti“ („Odradek Records“).
Dirigentė yra 2011 m. suburto tarptautinio vokalinio moterų ansamblio „Graces & Voices“ bendraįkūrėja ir vadovė, su juo aktyviai koncertuoja Europoje; kolektyvo kompaktinę plokštelę „Mysterium Crucis“ (2012) žurnalas „Pizzicato“ pripažino Metų įrašu senosios muzikos kategorijoje, o 2016 m. išleistą plokštelę „Historia Sancti Olavi“ autoritetingas leidinys „BBC Music Magazine“ įvertino 4 žvaigždutėmis.
Šįkart su LNSO dirigentė parengė simfoninės muzikos programą „Klasikos efektas“. Joje – skirtingais laikotarpiais sukurta, tačiau ta pačia vienietiškojo klasicizmo dvasia dvelkianti muzika – tai Vienos klasiko Wolfgango Amadeus Mozarto ir rusų XX a. kompozitoriaus Sergejaus Prokofjevo simfonijos bei ankstyvoji ekspresionisto Richardo Strausso kompozicija pučiamiesiems.
Programą pradės daugelio muzikos mėgėjų kone atmintinai žinoma W. A. Mozarto Simfonija Nr. 25 g-moll, KV 183. Ją kompozitorius sukūrė 1773-iųjų spalį, būdamas septyniolikos metų. Tai pirma kompozitoriaus simfonija, parašyta minorine tonacija. Jos muzika byloja apie jauno kompozitoriaus kūrybos pokyčius, susijusius su „Audros ir veržimosi“ judėjimu.
Iki tol jo parašytos simfonijos buvo panašesnės į divertismentą, o 1773–1774 m. sukurta muzika iš esmės kitokia – simfonijos praturtėjo dramatiškais bruožais, polifoninėmis priemonėmis, gausu sinkopių, disonansų, tremolo, pasažų unisono, kontrastingos dinamikos. Kino mėgėjai pastebės, kad būtent šios simfonijos pagrindine tema pradedamas režisieriaus Milošo Formano filmas „Amadeus“.
Po maždaug šimtmečio kitas septyniolikmetis kompozitorius, taip pat didžiąją gyvenimo dalį gyvenęs Vienoje, tačiau savo brandžiąja kūryba atstovausiantis jau visiškai kitai stilistinei muzikos krypčiai ekspresionistas R. Straussas 1881 m. parašė „Serenadą“ trylikai pučiamųjų Es-dur, op. 7. Tai buvo vienas iš ankstyvųjų kompozitoriaus opusų. Būdamas Miuncheno dvaro orkestro pagrindinio valtornininko Franzo Strausso sūnus, Richardas nuo mažens gyveno muzikos prisotintame pasaulyje.
Tad neatsitiktinai ir jo „Serenadoje“ išskirtinis dėmesys tenka valtornos instrumentui – šioje kompozicijoje trylikai pučiamųjų groja net keturios valtornos! O kadangi tėvas Franzas buvo gana konservatyvaus muzikinio skonio ir aistringai žavėjosi Vienos klasikų „trejybe“ – Haydnu, Mozartu ir Beethovenu, šioje „Serenadoje“ akivaizdžiai skamba ir klasikinių harmonijų atgarsiai bei racionalios sonatos formos modelis.
Programą vainikuos S. Prokofjevo Pirmoji simfonija D-dur, op. 25, neatsitiktinai pavadinta „Klasikine“. Joje aiškiai pastebima Josepho Haydno stilistikos įtaka, ryškėja ir individualūs Prokofjevo stiliaus ypatumai.
Beje, antroje simfonijos dalyje skambantis miniatiūrinis gavotas – vienas populiariausių Prokofjevo muzikos puslapių, čia senovinis šokis meistriškais štrichais paverčiamas šmaikščia muzikine scena. Žaižaruojantis visos simfonijos finalas keri veržlumu, muzika tarytum skriete skrieja, lengva ir skaidri orkestruotė labai primena Haydno simfonijų finalus.
Koncerto „Klasikos efektas“ įrašą kviečiame žiūrėti balandžio 10 d., šeštadienį, 19 val. internetu www.nationalphilharmonic.tv, Filharmonijos ir Skaitmeninės koncertų salės feisbuko paskyrose, „YouTube“ kanalu, taip pat per DELFI.LT ir Šiaulių choro „Polifonija“ YouTube platformoje, festivalyje „Resurrexit“.
