Vienas didžiausių durpių gamintojų Latvijoje bendrovė „Laflora“ savo 25-mečio proga užsakė žemės menininkui Janiui Gutanui-Grasiui sukurti didžiausiame Jelgavos krašto Drabinių durpyne instaliaciją „Solstice“ (liet. „Saulėgrįža“). Tai – saulę simbolizuojantis amfiteatras iš durpių briketų, kuriame rengiami įvairūs koncertai, poezijos skaitymai, medituojama.
Pirmieji šią nepaprastą kultūros erdvę išbandė lietuviai laisvojo džiazo saksofonininkai Liudas Mockūnas ir Latvijoje gyvenantis Arvydas Kazlauskas, įrašę čia ir dalį savo naujo albumo „Purvs“ (liet. „Pelkė“).
Nepriklausomos latvių džiazo ir improvizacinės muzikos įrašų kompanijos „Jersika Records“ leidinys netrukus išvys dienos šviesą skaitmeniniu ir vinilo formatais.
Įgyvendino seną svajonę
„Tai buvo unikali patirtis mums visiems“, – dalijosi įrašų durpyne įspūdžiais „Jersika Records“ savininkas, albumo prodiuseris Marekas Amerikas.
Jis sakė nujautęs, kad durpių amfiteatre turi gerai skambėti žemabalsiai pučiamieji, todėl atidaryti unikalią salę po atviru dangumi pakvietė bosiniu ir baritoniniu saksofonais grojančius Liudą ir Arvydą, kurių muzika domisi ir ją vertina.
„Šie muzikantai kartu grojo pirmą kartą, nors seniai pažįsta vienas kitą. Tai buvo įspūdinga! Atrodė, kad improvizuoja gerai susigrojęs duetas“, – negailėjo pagyrimų lietuviams Marekas.
Siurrealus pelkės kraštovaizdis įkvėpė ir atlikėjus, ir koncerto publiką. „Drabinių durpynas – labai ypatinga vieta. Praleidome ten dvi dienas. Dalį dvigubo albumo įrašinėjome beveik naktį pamiškėje, prie didelės tūkstantmečių šiekštų krūvos netoli amfiteatro.
Dienomis po durpyną važinėjo traktoriai, o garsams nuščiuvus, prie senų medgalių kalno mus apimdavo keista nuotaika – žilos senovės, grįžimo prie būties ištakų pojūtis. Ne veltui albumo kūrinių pavadinimus kūrėme lietuvių, latvių ir senąja prūsų kalbomis – tai tarsi mūsų baltiškų šaknų priminimas“, – pasakojo L.Mockūnas.
Menininkas prisipažino seniai svajojęs ką nors sukurti gamtoje. „Šįkart mūsų tikslas buvo spontaniškai įsilieti į aplinką, tapti gamtos dalimi, todėl iš anksto beveik nesirengėme įrašams. Kompozicijos įgijo ritualinį atspalvį. Aišku, grojant publikai amfiteatre, automatiškai įsijungė kiti impulsai – ši albumo dalis išėjo ekspresyvesnė“, – dalijosi neįprastos įrašų sesijos prisiminimais Liudas.
Durpės įkvepia visą šeimą
Vienas didžiausių darbdavių Jelgavos krašte „Laflora“ daug investuoja ne tik į durpių verslą, bet ir į naujoviško jų panaudojimo tyrimus, švietimą ir kultūrą. Verslas kasmet auga menininkų, architektų, dizainerių dėka.
Bendrovei vadovauja M.Ameriko tėvas Uldis Amerikas, o Mareko brolis Edgaras yra durpių menininkas. Jo įkurtose dirbtuvėse ir meno galerijoje visi norintys gali susipažinti su neįtikėtina šio svarbaus daržininkystės produkto evoliucija – šiandien iš durpių kuriamos skulptūros, baldai, dekoratyvinės ir akustinės plokštės.
Neseniai E.Amerikas persikėlė gyventi ir kurti iš Rygos į Kalnciemo gyvenvietę prie Drabinu durpyno, kurioje nuo seno kuriasi durpyno darbininkai. Įsigijęs apleistą sovietinio kultūrnamio pastatą, Edgaras ketina jį paversti durpių meno ir istorijos muziejumi bei moderniu kultūros centru. Čia iš Rygos persikėlė ir kūrėjo dirbtuvės bei meno galerija.
„Eksperimentai su durpėmis įrodo, kaip svarbu yra atskleisti ir panaudoti visus Latvijos resursus. „Laflora“ įgyvendino daug meno ir švietėjiškų projektų, davusių pradžią unikalioms tradicijoms“, – tvirtino E.Amerikas.
Amžino gyvybės rato simbolis
J.Gutano-Grasio instaliacija „Saulėgrįža“ – viena tokių naujų tradicijų. Šiame durpių amfiteatre įkvėpimo semiasi ir menininkai, ir neįprastų potyrių ieškanti publika.
Instaliaciją sudaro keturi apskritimai iš durpių briketų, išdėstyti vienas kitame. Jie, pasak autoriaus, simbolizuoja keturis metų laikus. Kartu tai – labirintas, kurio centre stovi Saulės skulptūra iš tūkstantmečių medžių šaknų.
Durpės simbolizuoja amžinąjį gyvybės ratą, įkvepia apmąstymams apie reliatyvų laiką ir beribę erdvę. Kiekvienas durpių briketas yra žemės meno kūrinys, unikalus žemės mozaikos fragmentas.
Latvių prodiuseris domisi lietuvių kūryba
„Jersika Records“ savininkas M.Amerikas yra diplomuotas istorikas ir aistringas muzikos mėgėjas, kolekcininkas bei didžėjus. Įrašų verslo jis ėmėsi 2017-aisiais norėdamas padėti saviems muzikantams.
Prieš dešimt metų Marekas pradėjo rengti kasmetines Vinilo dienas Jersika gatvėje Rygoje, kurių metu keičiamasi ir prekiaujama vinilinėmis plokštelėmis, vyksta džiazo koncertai – viename jų yra grojęs ir legendinis V.Ganelinas. Būtent čia M.Amerikas pradėjo įrašinėti džiazą ir brandinti įrašų kompanijos idėją.
Šiandien „Jersika Records“ albumai yra svarbi Latvijos džiazo įvaizdžio dalis. Tarp sėkmingiausių kompanijos darbų yra ir V.Ganelino, latvio D.Paškevičiaus bei vilniečio A.Gotesmano trio dvigubas albumas, kurį įtakingas džiazo žurnalas „Down Beat“ įtraukė tarp 2019 metų geriausiųjų.
„Jersika Records“ kataloge yra įsiamžinęs ir Latvijoje studijas baigęs, ten dirbantis lietuvių saksofonininkas A.Kazlauskas.
Leidyklos savininkas sėkmingai derina istoriko pašaukimą su muzikos hobiu, rengdamas videointerviu su svarbiomis Latvijos džiazo asmenybėmis bei dokumentinius siužetus iš džiazo istorijos.
