1963 m. gegužės 8-ąją Vilniuje gimęs I.Misiūra-Tumanovas 1995 m. baigė Lietuvos muzikos akademiją, prof. Virgilijaus Noreikos klasę. Jis buvo vienas iš nedaugelio aktyviai koncertuojančių Lietuvos bosų-baritonų.
Debiutavo 1993 m. Elijo partija Felixo Mendelssohno oratorijoje „Elijas“. Vėliau dirbo LTV, Lietuvos muzikos akademijos Operos studijoje, Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre, Kauno muzikiniame teatre, dėstė vokalą Lietuvos muzikos akademijoje.
Savo sugebėjimus tobulino Josefo Loiblo, Andre Orlowitzo, kitų vokalo pedagogų meistriškumo kursuose.
1993 m. I.Misiūra-Tumanovas pelnė I tarptautinio vokalistų konkurso „Baltijos žvaigždė“ (Rusija) laureato vardą, o 1996 m. Vilniuje įvykusiame kamerinio dainavimo konkurse tapo diplomantu ir pelnė dvi pagrindines premijas. 1998 m. dainininkas tapo XXXV tarptautinio Francisco Vinas konkurso Barselonoje (Ispanija) diplomantu, o 1999 m. – Tarptautinio vokalistų bosų konkurso Izraelyje laureatu.
I.Misiūra-Tumanovas koncertavo Austrijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Izraelyje. Dainavo su Sankt Peterburgo Ermitažo orkestru, Lietuvos, Estijos nacionaliniais simfoniniais orkestrais, Lietuvos, Baltarusijos, Izraelio, Šv.Kristoforo, Kauno kameriniais orkestrais, Kauno valstybiniu bei „Jauna muzika“ kameriniu chorais, kameriniais ansambliais „Arsenalas“, „Musica humana“, diriguojant tokiems pripažintiems menininkams kaip Saulius Sondeckis, Petras Bingelis, Juozas Domarkas, Vaclovas Augustinas, Gintaras Rinkevičius (Lietuva), Paulas Magi, Arvas Volmeris (Estija), Rolfas Beckas, Justusas Frantzas, Elke Mascha Blankenburg (Vokietija), Avi Ostrovskis, Noamas Sheriffas (Izraelis), Pavelas Bermanas (Ispanija), Olga Getczy, Manfredas Honeckas, Bernhardas Siebereris (Austrija).
Dainininkas dalyvavo ne viename tarptautiniame festivalyje Lietuvoje ir už jos ribų. Jis dainavo Vilniaus (2001 m.), Haydno-Schuberto, Thomo Manno (1996 m.), Pažaislio (1997, 1998, 2001 m.), „Gaidos“ (2000, 2002 m.), „Baroko kelio“(1996, 1997,1998 m.), „Amžinoji Jeruzalė“ (1998 m.) festivaliuose Lietuvoje, Varšuvos literatūros dienose (Lenkija, 1998 m.), Rudens muzikos festivalyje (Izraelis, 1999 m.), Rudens muzikos festivalyje Komo (1998 m.) ir Turino (1997 m.) miestuose (Italija), IX Ost-West Zielona Góra festivalyje (Vokietija, 1999 m.), „Musica sacra“ festivalyje Niurnberge (Vokietija, 2002 m.), Velykinės muzikos festivalyje Valensijoje (Ispanija, 2006 m.), Solertinskio festivalyje (Vitebsko filharmonija, 2007 m.), Czeslavo Miloszo festivalyje Krokuvoje (Lenkija, 2011 m.).
2003 m. vasarą su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru bei Kauno valstybiniu choru I.Misiūra dalyvavo XV tarptautiniame Vladimiro Spivakovo festivalyje Kolmaro mieste (Prancūzija), tarptautiniame muzikos festivalyje „Sausio muzikiniai vakarai“ (Brestas, Baltarusija, 2009 m.), festivalyje-konkurse „Belcanto 2009“ (Lenkija, festivalio narys ir svečias).
Diriguojant Krzysztofui Pendereckiui atliko boso partiją Antono Brucknerio ir K.Pendereckio „Te Deum“. 2009 m. Eseno filharmonijoje atliko boso partiją Giuseppe Verdi „Requiem“, dalyvavo Vilniaus – Europos kultūros sostinės renginiuose.
2011 spalio 27 d. Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje su G.Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliko Wolfgango Amadeaus Mozarto „Requiem“ boso partiją.
I.Misiūros-Tumanovo repertuaro pagrindą sudarė stambių vokalinių-instrumentinių žanrų kūriniai – solo partijos oratorijose, kantatose.
Jis sukūrė keletą įsimintinų vaidmenų operose, tarp jų – Enėjas Henry Purcello operoje „Didonė ir Enėjas“, Enrikas – Josepho Haydno „Negyvenama sala“, Belkorė – Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“, Don Alfonsas W.A.Mozarto „Visos jos tokios“ ir kt.
