Su tarptautiniu solistų ansambliu, istorinių instrumentų orkestru „Les Siecles“ ir jo dirigentu Francois Xavier'u Roth'u įrašytas albumas pirmą kartą įamžino šią ankstyvąją prancūzų klasiko C.Saint-Saenso operą.
Prikelti ją naujam gyvenimui sumanė Prancūzų romantinės muzikos fondas „Palazzetto Bru Zane“, gaivinantis pamirštas romantines prancūzų operas. 2017-aisiais jis įtraukė „Sidabrinį varpelį“ į savo rengiamą festivalį Paryžiaus „l'Opera Comique“ teatre ir po serijos spektaklių su ta pačia artistų komanda įrašė naujojoje Paryžiaus filharmonijoje.
Iki tol ši opera paskutinį kartą buvo atlikta 1914 metais. Beje, C.Saint-Saensas parašė net dvylika operų – ne tik mums gerai žinomą „Samsoną ir Dalilą“. Ir E.Montvidui teko garbė prisiliesti jau prie dviejų retųjų.
Rado išskirtinę kūrybos nišą
Lietuvių tenoras tapo kone retų prancūziškų operų ekspertu. Mat „Palazzetto Bru Zane“ nuolat jį kviečia į savo projektus. Šis Fondas inicijuoja ir operų spektaklius, ir jų įrašų leidybą. Susikaupė jau nemenka tokių albumų serija. Tai knygos formato leidiniai, kuriuose galima rasti ir operų libretus, jų vertimus bei išsamius aprašymus. Šiuos leidinius galima užsisakyti internete, rasti įrašų parduotuvėse Prancūzijoje ir Belgijoje.
E.Montvidas įsiamžino jau septyniuose šios serijos veikaluose. Kritikai gyrė lietuvį už A.Bruneau Requiem įrašą su Belgijos operos teatro „La Monnaie“ orkestru. Plačiai aptarinėti ir C.Saint-Saenso operos „Barbarai“, įrašytos su Sent Etjeno kolektyvais, bei F.Davido operos „Herculanum“, įamžintos su Briuselio filharmonijos orkestru, albumai. E.Montvidas – vienas jų solistų.
Edgaras taip pat įdainavo B.Godard'o operos „Dante“ tenoro partiją su Bavarijos radijo kolektyvais, E.Lalo operos „La Jacquerie“ tenoro partiją su Prancūzijos radijo simfoniniu orkestru, dalyvavo Ch.Gounod operos „Le Tribut de Zamora“ įrašuose su Miuncheno radijo orkestru.
Įveikė globalią konkurenciją
Konradas „Sidabriniame varpelyje“ – turbūt didžiausias dainininko vaidmuo šiame cikle. Intensyvi haliucinacijų apimto, paklaikusio menininko partija „Sidabriniame varpelyje“ skamba beveik be pertraukų. Konradas šiek tiek primena W.Goethe's Faustą – dailininką suvilioja paslaptingas ponas klastingu varpeliu, kuris užpila turtais, bet atima nekaltųjų gyvybes.
Įdomu, kad „Sidabrinio varpelio“ spektakliai sulaukė ne tik pagyrų, bet ir nemažai kritikos, o įrašą ICMA žiuri įvertino kaip įspūdingą pamirštos operos renesansą. ICMA žiuri sudarė net 20-ties įtakingų muzikinės žiniasklaidos kanalų atstovai iš 16 šalių, jos akiratis apėmė globalios muzikos rinkos leidinius.
Pasak ICMA prezidento Remy Francko, pandemijos poveikį įrašų kompanijos pajus ateinančiais metais, o šiuose apdovanojimuose žiuri peržvelgė milžinišką kiekį leidinių. Vien laimėtojų sąraše – 17-kos kompanijų iš 8 šalių produkcija, audio- ir video- kategorijose premijuota 18 projektų.
Apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus atiteko Vokietijos sopranui Editai Gruberovai, Metų artisto titulą pelnė ispanų dirigentas Pablo Heras-Casadosas, Metų jaunuoju menininku pripažintas turkų pianistas Canas Cakmuras, Metų atradimu – 14-metė vokiečių smuikininkė Maya Wichert.
Pandemija nusinešė ne viską
Jei ne pandemija, E.Montvidui visas šis sezonas galėjo būti „auksinis“. Deja, pasauliui sustojus, į neaiškią ateitį nusikėlė planuoti solisto debiutai Milano teatre „La Scala“ ir Bregenco festivalyje Austrijoje, naujas vaidmuo Londono karališkajame „Covent Garden“ teatre, Lietuvos operos 100-mečiui skirta „Traviata“ LNOBT.
Tačiau solistas suspėjo padainuoti vokiečių kompozitoriaus Christiano Josto operos „Egmontas“ pasaulinėje premjeroje Vienos „Theater an der Wien“, tarp dviejų karantinų debiutavo Ciuricho operoje, ne kartą įspūdingai pasirodė gimtinėje.
Be to, „BBC Music Magazine“ apdovanojimą ir „Gramophone Award“ nominaciją pelnė retai atliekamos S.Barberio operos „Vanessa“ įrašas iš Glaindborno festivalio Jungtinėje Karalytėje, kuriame E.Montvidas įkūnijo vieną pagrindinių vaidmenų.
