Pasak paties S. Mykolaičio, jam „Miesto“ kūrybinis procesas buvo tarsi dienoraščio rašymas, o pats spektaklis, jo paties kuriamas pagrindinis herojus Sergejus, kiti veikėjai – paprasti ir atviri, lyg tas pats dienoraštis.
„Visi personažai yra mūsų vienmečiai, amžininkai. Pagrindinis personažas bando suvokti tai, kas jaudina mus visus. Aš laikausi dienoraščio formos, sakyčiau, sceninio dienoraščio žanro. Iš jo eina trauka, jo paslaptį turės įspėti žiūrovas. Tame dienoraštyje neišvengiamai atsiras ir mano asmeniškų patirčių, tačiau svarbiausia čia pačios traukos mistika. Tai aš vadinu dienoraščio spektakliu“, – teigia S. Mykolaitis.
Pasak režisieriaus Oskaro Koršunovo, prisidėjusio režisuojant „Miestą“, kūryba su S. Mykolaičiu buvo neužmirštami pokalbiai apie jų kartą ir jos išgyvenimus.
„Gerų aktorių yra nemažai, bet aktorių-asmenybių, kurie savo kūnu ir siela tampa laiko ženklais, yra vienetai. Būtent toks buvo Saulius Mykolaitis. „Miestas“ jam buvo labai svarbus. Kaip jis pats sakė, tai tarsi dienoraštis. Šiame spektaklyje, visų pirma, yra labai daug paties Sauliaus. Aš padėjau režisuoti šį spektaklį ir tai buvo neužmirštamos akimirkos. Tai buvo galimybė bendrauti su Sauliumi apie mūsų kartą, jos išgyvenimus ir apskritai mūsų amžiaus temą – to amžiaus, kurio mes kaip karta tuo metu buvome sulaukę. „Miestas“ itin susijęs su šia tema: kas su mumis įvyko ir kas galbūt niekada jau nebeįvyks. Tai itin intymus spektaklis. Manau, jis bus ypač įdomus Sauliaus talento gerbėjams, kurių yra daug ir kurie nėra jo užmiršę“, – šiandien S. Mykolaitį ir „Miestą“ prisimena O. Koršunovas.
S. Mykolaitis, puikiai žinomas kaip aktorius ir bardas, paliko pėdsaką ir teatro režisūroje. Jis pastatė spektaklius „Stop mašina“ pagal Daniilą Charmsą (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2001 m.), „Mikė Pūkuotukas“ pagal A. A. Milne’ą (Keistuolių teatras, 2002 m.), „Ivanovas“ pagal Antoną Čechovą (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2002 m.), „Miestas“ pagal Jevgenijų Griškovecą (režisuotas kartu su O. Koršunovu, OKT/Vilniaus miesto teatras, 2005 m.), „Mažasis princas“ pagal Antoine’ą de Saint-Exupéry (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2006 m.). Kritikai sutaria, jog „Miestas“ buvo pats asmeniškiausias S. Mykolaičio spektaklis.
„Šio miesto centre – žmogus (anei joks herojus), jo užsitęsusi egzistencinio lūžio akimirka ir nuolatinis trypčiojimas ant miesto slenksčio: peržengti – baisu, pasilikti – nebeįmanoma. Žmogus, neišsitenkantis nei miesto, nei savo paties ribotume, nebejaučiantis nei „čia“, nei „dabar“. Norint, kad kažkas pasikeistų, būtina pajudėti. Bet kur? Svarbiausia: iš šito miesto, šito laiko, šitokio savęs“, – taip „Miestą“ prisimena S. Mykolaičio kūrybą tyrinėjusi menotyrininkė Eglė Mikulskaitė.
Dauguma „Miestą“ kūrusių menininkų – S. Mykolaičio kartos kūrėjai. Tai scenografas Marijus Jacovskis, kompozitorius Giedrius Puskunigis, aktoriai Jūratė Vilūnaitė, Arvydas Dapšys, Algirdas Dainavičius, Rytis Saladžius. Spektaklis sėkmingai buvo pristatytas NET („New Europe Theatre“) festivalyje Maskvoje, Rusijoje.
„Žinoma, svarbiausi čia yra aktoriai – Saulius Mykolaitis, Jūratė Vilūnaitė, Algirdas Dainavičius, Arvydas Dapšys, Rytis Saladžius. Nors pastarojo vaidmuo ypač mažutis, jo taksi vairuotojas, tarsi deus ex machina, staigiais peilio dūriais viską sudėlioja į savo vietas“, – aktorių svarbą spektaklyje akcentuoja kritikė Rasa Vasinauskaitė.
J. Griškoveco „Miestas“ (rež. S. Mykolaitis ir O. Koršunovas) virtualiai – jau nuo šio penktadienio, sausio 22 d., 19 val., Tiketa.lt platformoje. Žiūrovai spektaklį galės pamatyti sausio 22–25 d.
