Lietuvą pasiekė džiugi naujiena – Pasaulio muzikos apdovanojimuose (“Global Music Awards“) triumfavo ir Anglijoje gyvenanti lietuvė kompozitorė Egidija Medekšaitė. 

Jai skirtas aukso medalis už kompoziciją „Malakosha“. „Malakosha“ muzikos pasaulį sudomino 2018 metų Briuselio festivalyje „ARS Musica“. 

Beje, pernai Pasaulio muzikos apdovanojimą kompozitorių kategorijoje pelnė lietuvė Žibuoklė Martinaitytė.

Kasmet Pasaulio muzikos apdovanojimai įteikiami devyniems lauretams. Be E.Medekšaitės, apdovanojimai skirti Rastko Ciričui (Serbija), Gao Hong (Kinija, JAV), Omarui Sosai (JAV), Ivanui Sokolovui (Rusija, Vokietija), Danae'i Vlasse (JAV), Krzysztofui Eugeniuszui Pendereckiui (Lenkija), Robertui McCormickui (JAV), Artinai McCain (JAV).

Egidija Medekšaitė (g. 1979) 2007 m. baigė Ryčio Mažulio kompozicijos klasę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2003 m. dalyvavo Komponavimo ir muzikos technologijų programoje Tamperėje (Suomija), 2004 m. – meistriškumo kursuose Istebnoje (Lenkija), Dundagoje (Latvija), kursuose „Acanthes“ Mece (Prancūzija), kur mokėsi pas Jonathaną Harvey’ų, Philippe’ą Manoury ir Martiną Mataloną. 2006 m. stažavosi Štutgarto muzikos akademijoje pas Marco Stroppa’ą ir Casparą J. Walterį. Kompozitorė aktyviai reiškiasi įvairiuose tarpdisciplininiuose projektuose, rašo muziką šokio spektakliams, filmams, jos kūryba nuolat skamba šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje.

E.Medekšaitė – pirmoji lietuvių kompozitorė, įgijusi daktaro laipsnį Daramo Universitete. Lietuvė 2017-aisiais pelnė prestižinį George`o Butterwortho apdovanojimą.

Pasak Lino Paulauskio, daugelis kompozitorės kūrinių atspindi du jos ilgalaikius kūrybinius interesus – tekstilės raštų ir muzikos struktūrų sąsajas bei dėmesį klasikinės Indijos kultūros idėjoms, jos muzikos skambesiams, dermėms ir būsenoms: „Praktiškai visi po 2005 metų parašyti Egidijos Medekšaitės kūriniai pagrįsti jos išrasta tekstilės raštų perkėlimo į muzikos parametrus technika. Išeitinė kompozicijos formulė fiksuojama geometriniu tekstilės raštų pavidalu; baltos ir juodos rašto gardelės (apmatai ir ataudai) nulemia tokius garso parametrus kaip aukštis, trukmė, dinamika ar tembras. Toliau šis raštų perkėlimo principas derinamas su įvairiomis kitomis kompozicijos technikomis, tokiomis kaip serializmas, minimalizmas, mikrotonalumas ar stochastinė kompozicija. 

Kompozitorė sako, kad „tekstilėmis“ gali būti vadinamos kone visos jos kompozicijos – ir tos, kurioms suteiktas individualesnis pavadinimas. Kaip minėta, estetinių ir technologinių inspiracijų kompozitorė neretai semiasi ir iš Šiaurės Indijos muzikos tradicijos – tai liudija kūrinių pavadinimai (dažnai įvardijantys konkrečią ragą), pasitelkiamos dermės ar vakarietišku instrumentarijumi atkuriamas šios muzikos koloritas, tęsiami gaudžiantys tonai.“