Pirmuoju „Simfukų“, pernai nuostabiais muzikos garsais atšventusių savo dvidešimtmetį, meno vadovu ir dirigentu buvo Ugnius Vaiginis.
Nuo 2001 m. orkestrui vadovauti ėmėsi tarptautinio Grzegorzo Fitelbergo dirigentų konkurso aukso medalio ir premijos laimėtojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas maestro Modestas Pitrėnas.
Pastarąjį 2007 m. pakeitė maestro Modestas Barkauskas.
Orkestre „Simfukai“ groja aštuoniasdešimt pačių gabiausių Vilniaus moksleivių, kurių amžius įvairuoja nuo 13 iki 18 metų. Tai pirmasis tokio tipo orkestras Baltijos šalyse ir galima drąsiai teigti – profesionaliausias.
„Apie šį orkestrą galiu pasakyti tik viena – tai lobis...[...] Ir tik mes, suaugusieji, galime nulemti šių deimantų ateities spindėjimą – puoselėdami, globodami, atiduodami save. Juk šie deimantai – mūsų vaikai“, – sakė šviesaus atminimo pasaulinio garso violončelininkas, dirigentas, mecenatas Mstislavas Rostropovičius.
Tikriausiai skaitant kyla natūralus klausimas: kam valstybinei vaikų muzikos mokyklai reikalingos privačios iniciatyvos? Juk ja pasirūpinti galėtų ir turėtų valstybė, Kultūros ministerija, juk tam ir yra kuriama kultūros politika, planuojama jos strategija, numatomas finansavimas.
Deja, ne visada yra kaip norėtųsi. Tačiau, ar kultūros puoselėjimas, ypač jaunimo kultūros, neturėtų būti vienas iš valstybės prioritetų? Jeigu kultūra nevertinama, ar apskritai neiškyla grėsmė prasmingai valstybės ir jos žmonių būčiai?
Profesoriaus Gintauto Mažeikio nuomone, „populiarioji kultūra pati savaime gali išgyventi, bet kad būtų išugdytas aukštesnis arba rimtesnis menas, tam reikia specialių pastangų. Vadinasi, reikia išlaikyti ir patirtį, ir skonį, ir gebėjimus. Ir ugdyti auditoriją, kuri suprastų. [...]
Kultūra yra vienintelis [...] tautos buvimo garantas. Kultūros politika visgi yra ta sritis, kuri turėtų subalansuoti materialinę, finansinę ir vertybinę plotmę. [...] Kultūra, kuri yra pagrindas valstybės, niekada nebuvo valstybės prioritetinė kryptis.
Paradoksalu, kad V. Kudirkos tautinę giesmę himno pavidalu gieda mūsų išrinkti tautos atstovai, bet jie niekada nemano kad tokiems kudirkoms reikia kažkaip išlikti, ir jei ne Kudirka, ne panašūs kūrėjai, jie neturėtų ką giedoti, nebūtų himno iš viso.“
Pavyzdžiui, Estijos Kultūros ministerija skiria dideles sumas šalies muzikos mokykloms, kad jos galėtų įsigyti retus ir brangius instrumentus.
Ten tarsi savaime suprantama, kad pačios mokymo įstaigos nesugebės įsigyti visų reikalingų instrumentų, o grojančių vaikų šeimos taip pat negalės tam skirti pakankamai lėšų.
Vadinasi, jeigu ne valstybės dotavimas arba privačios iniciatyvos, brangių, egzotiškesnių instrumentų klasės būtų pasmerktos išnykti.
Mintis, kad reikia padėti vaikams, mokyklai, kultūrai, Vilniaus Šv. Kristoforo „Rotary“ klube gimė prieš gerus metus, garsiai ištarus frazę, kad viskas yra įmanoma, tik reikia norėti, daryti ir nuoširdžiai tikėti tuo, ką darai.
Klubas arfos įsigijimui paaukojo 12 490 Eur, net 3 710 Eur pavyko surinkti „Simfukų“ koncerto metu, kuriame kiekvienas vaikas prisidėjo prie bendro tikslo.
Taigi iš viso buvo surinkta 16 200 Eur suma. Labai džiugu, kad šiai gražiai iniciatyvai neliko abejingi ir kiti Lietuvos „Rotary“ klubai, pavieniai asmenys, įmonės.
Belieka tik didžiuotis šią vasarą Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje koncertavusiais jaunaisiais atlikėjais, kurie visus nustebino savo talentu.
Visų pastangomis lapkričio 24 d. iš Prancūzijos į Vilnių atkeliavo net dvi arfos. Po ilgų derybų garsi prancūzų kompanija „Camac Harps“ vis dėlto buvo įtikinta padaryti didelę nuolaidą kilniam tikslui: 18 500 Eur kainavusi arfa buvo nupirkta už 16 200 Eur ir dar gauta dovanų maža arfa, skirta pradinukams, kurios vertė – net 2 900 Eur! Taigi orkestras gavo dvi arfas, kurių vertė – 21 300 Eur, už 16 200 Eur.
Norisi pacituoti „Simfukus“ (citata iš jų „Facebook“ profilio):
„Simfukų“ svajonė išsipildė. Nuostabaus skambesio „Simfukų“ arfa jau Vilniuje! Tai naujausias prancūzų „Camac Harps“ kompanijos meistrų sukurtas arfos modelis „Camac Egerie“, pasaulio muzikos bendruomenei pristatytas 2020 m. rugsėjo 1 d. [...].
Dar labiau norisi tikėti, jog Vilniaus Šv. Kristoforo „Rotary“ klubo skleidžiamas kultūros mecenatystės bei paramos muzikuojantiems vaikams pavyzdys netrukus taps ne tik pozityviu užkratu, bet galbūt kada nors peraugs į nacionalinę mecenatystės pandemiją.
Nuoširdžiausias „Simfukų“ Ačiū visiems!“
Sakysite, geri darbai daromi tyliai? Taip, begalė gražių darbų padaryta ir toliau daroma tyliai, tačiau nuo šios idėjos atsiradimo, nuo garsiai ištartos frazės – „mes galime“ iki buvo pasiektas tikslas į veiklą įsitraukė daug žmonių, kurių indėlis – labai svarbus, labai reikšmingas, todėl ir siekiama pasidžiaugti bei visiems padėkoti garsiai.
Kita vertus, juk geri darbai užkrečia, o prieš Šv. Kalėdas jie tiesiog užburia, tad norisi, kad prieš šventes kuo daugiau žmonių būtų užburti.
Labai tikime gera žmonių valia, partneryste, bendro tikslo siekimu ir artėjančiu Šv. Kalėdų stebuklu, kurio nepavogs nei Grinčas, nei COVID-19!
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Balio Dvariono dešimtmete muzikos mokykla.
