G. Vanagaitė gimė 1934 m. sausio 14 d. Šiauliuose. Besimokydama Šiaulių 2-ojoje vidurinėje mokykloje, G. Vanagaitė dainavo chore ir vokaliniuose ansambliuose, pas žinomą pedagogą prof. Igną Prielgauską mokėsi skambinti pianinu. 1953–1957 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje mokėsi muzikos teorijos ir kompozicijos (A. Račiūno ir J. Gaižausko klasėse). 1957–1963 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje studijavo kompoziciją (prof. J. Juzeliūno klasėje).
1963–1967 m. G. Vanagaitė dirbo laborante Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikos fonde, 1968–1989 m. – Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos solfedžio, muzikos teorijos ir kompozicijos dėstytoja, 1977 ir 1983 metais tobulinosi teorinių disciplinų dėstymo kursuose. 1972–96 m. buvo „Dainų dainelės“ konkursų žiuri, Lietuvos švietimo ministerijos kūrinių vaikams įsigijimo komisijos, įvairių komisijų vaikų muzikinio auklėjimo klausimais narė. 1973 m. dalyvavo tarptautinėje vaikų ir jaunimo estetinio lavinimo konferencijoje Vengrijoje (Budapešte). Nuo 1972 G. Vanagaitė – Lietuvos kompozitorių sąjungos narė, 1979–1987 m. šios sąjungos valdybos narė ir Vaikų muzikos sekcijos pirmininkė.
Kompozitorės kūryboje vyrauja vokalinė muzika. Ypač daug dėmesio ji skyrė vaikams, sukūrė jiems operų, dainų, instrumentinių pjesių. Jos kūriniai persmelkti lietuvių liaudies dainų intonacijų, melodingi, vaizdingi ir spalvingi, sakoma Lietuvos kompozitorių sąjungos pranešime. Susipažinusi su garsių muzikinio vaikų lavinimo specialistų Carlo Orffo ir Pierre'o van Hauvės sistemomis, kompozitorė pritaikė jų metodus ir savo kūryboje. G. Vanagaitės kūriniai skambėjo festivaliuose „Muzikos ruduo“, „Gaida“, konkursuose „Dainų dainelė“, dainų šventėse, chorinės muzikos festivaliuose Ukrainoje, Vokietijoje, Anglijoje.
