Spektaklį pamatys ir neįgalieji
Teatre aktorių veido išraiška, balso tembras, kūno plastika, gestai pjesei suteikia daugybę reikšmių. Festivaliuose tekstai verčiami į kitas kalbas, bet silpnaregiams ir kurtiesiems sunku suvokti, kas vyksta scenoje, jeigu nėra vaizdų vertimo. Kai publika kvatojasi arba sėdi nuščiuvusi, jie spektaklį stebi abejingai arba įsitempę bando suvokti prasmę.
O.Koršunovo spektaklio pagal Tadeuszo Słobodzianeko pjesę „Mūsų klasė“ garsinio vaizdavimo takelis – puiki kalėdinė dovana žmonėms su regos negalia. Peržiūrėjau Aklųjų bibliotekos fondus – ten laikomi tik radijo spektaklių įrašai“, – nauju garso ir vaizdo įrašu džiaugėsi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos meno ir kultūros projektų vadovė Lina Puodžiūnė.
Klaipėdos teatre specialiai neįgaliesiems organizuojamos socialinė savaitės renginiai šiemet pristabdyti dėl karantino. LASS siūlymu nutarta tęsti iniciatyvą parengiant spektaklio „Mūsų klasė“ garsinio vaizdavimo variantą, kuris jau patalpintas virtualioje erdvėje.
Pandemija privertė stabtelėti
Spektaklio įraše veiksmas rutuliojasi gyvai, neįgaliesiems atsiveria galimybė susipažinti su scenografija, aktoriais, geriau suvokti turinį ir personažus. Teatro erdvė, pasak L.Puodžiūnės, aiškiai sužymėta, gerai apšviesta – žmonėms su regos negalia kuriama draugiška atmosfera.
Teatro ir socialinių partnerių pastangomis LASS biblioteką papildys dar vienas latvių režisierės Maros Kimelės pastatymas Klaipėdos dramos teatre – „Antigonė“ (pagal Jean'o Anouilh'o dramą). Žmonės su regos negalia jį galės pamatyti gyvai pasibaigus karantinui.
„Tokiuose spektakliuose vaizdai atpasakojami tiems, kurie jų nemato arba gerai neįžiūri. Diktorius tekstą perteikia nevaidindamas, neutraliai – tarpuose tarp dialogų pasakojama, kas vyksta scenoje, išgryninama esmė jos neužgožiant, neprimenant žiūrovams savų vertinimų“, – taip spektaklių akliesiems ir silpnaregiams kūrimo metodus apibūdina L.Puodžiūnė.
Klaipėdos teatre socialinės savaitės renginiai vyksta rudenį. Šiemet dėl krantino jie atidėti kitų metų pradžiai. Planuose – Dariaus Gumausko spektaklis „Mongolija“ apie žmones su Dauno sindromu, kurie, pasak režisieriaus, gyvena tarsi atskirtuose „getuose“.
Paskatino jonaviškių iniciatyva
Adaptuotas M.Kimelės spektaklis „Antigonė“ bus rodomas žmonėms ne tik su regos, bet ir klausos negalia. Trečią kartą organizuojamos socialinės savaitės programoje – ne tik spektakliai, bet ir įvairių krypčių specialistų, visuomenės grupių atstovų, menininkų diskusijos. Akliesiems ir silpnaregiams jau pritaikyta ir KVDT interneto svetainė.
Socialinius renginius kuruojanti KVDT kultūros projektų koordinatorė Augustė Rumbutytė prisiminė, jog atsigręžti į neįgaliuosius paskatino išvyka į Jonavą – teatralai ten nuvyko pažiūrėti jauno režisieriaus Gedimino Gutausko spektaklio savižudybės tema „Laisvė“.
„Jis iš sostinės grįžo kurti į gimtąjį miestą, sutelkė ne profesionalių aktorių o tiesiog aktyvių jonaviškių komandą. Po spektaklio atsistoję žiūrovai penkias minutes plojo be paliovos. Tada supratome, kad įvyko kažkas svarbiau nei geras spektaklis, užsidegėme idėja panašų dialogą jautriomis temomis inicijuoti ir Klaipėdos dramos teatre“, – pasakojo A.Rumbutytė.
Padeda kvalifikuoti ekspertai
Spektaklių žmonėms su klausos ar regos negalia kūrėjai konsultavosi su įvairių sričių specialistais. Siūlyta pradėti nuo trumpesnių, tačiau klaipėdiečiai nusprendė kibti į jau pastatytus spektaklius. Kuriant „Mūsų klasės“ vaizdinę versiją, pravertė išskirtinės kokybės įrašas.
„Tokie projektai – iššūkis kūrėjams, kurie dėl objektyvių priežąsčių neįsivaizduoja neįgaliųjų būsenos, jų rūpesčių, gyvenimiškų problemų. Mums ir padeda konsultantai - psichologai, medikai, socialinės rūpybos ir kitų sričių specialistai“, – sukaupta patirtimi dalijosi KVDT kultūros projektų vadybininkė Kristina Žiogaitė.
Socialinių savaites organizatorių vizija – kasmet pristatyti spektaklius įvairioms visuomenės grupėms, skatinti bendruomenės dialogą, kad žmonės geriau suprastų vienas kitą, atsikratytų dažniausiai tik dėl nežinojimo kylančių dvasinių stigmų, mąstymo stereotipų.
Žiūrovams leista užkopti į sceną
Klaipėdos dramos teatre prieš dvejus metus pristatytas akliesiems ir silpnaregiams pritaikytas Augusto Strindbergo spektaklis „Tėvas“ (režisierė M.Kimelė). Norinčių jį pamatyti buvo tiek daug, kad Mažoji žiūrovų salė du vakarus buvo sausakimša.
Prieš spektaklį aktoriai prisistatė publikai, papasakojo, kaip atrodo, kokį personažą kuria, kokiais drabužiais vilki. Žiūrovai galėjo pakilti į sceną, liesti dekoracijas, pakilnoti smulkesnį rekvizitą, netgi išbandyti sofą, kurioje netrukus įsitaisė A.Strindbergo pjesės herojai.
Pirmą kartą neįprastai publikai vaidinę aktoriai šiek tiek jaudinosi, bet pasistengė, kad aklieji ir silpnaregiai pajustų dviem Auksiniais scenos kryžiais apdovanoto M.Kimelės pastatymo dvasią.
Mato ausimis, klauso širdimi
Tėvo vaidmenį sukūręs aktorius Darius Meškauskas žavėjosi susirinkusia publika: „Ji buvo nuostabi – dėmesinga ir nuoširdi, į veiksmą scenoje reagavo šiek tiek kitaip, tačiau A.Strindbergo dramaturgiją ir mūsų inscenzinaciją „perskaitė“ teisingai.
Kartais tragiškose vietose nuskambėjęs juokas nustebindavo aktorius, bet jie suvokė kaip savotišką žiūrovus gynybos barjerą – viešoje vietoje nelinkę atverti savo sielos žaizdų žmonės šitaip bando “apsisaugoti“ juoku.
Motinos vaidmens atlikėja aktorei Aldonai Bendoriūtei atrodo, jog neįgalieji mato net daugiau nei regintieji: „Jie labiau išlavinę kitokius pojūčius – mato ausimis, o klauso širdimi“.
Vėliau Klaipėdos dramos teatre pristatytas lenkų „Nowy Teatr“ spektaklis „Vienas gestas“ (rež. Wojtekas Ziemilskis) atskleidė žmonių su klausos negalia patirtį. Tai kūrinys, neigiantis visuomenėje nuo seno įsišaknijusias nuostatas apie tai, kaip jie gyvena, ką jaučia, su kokiais iššūkiais susiduria.
Silpnaregių – daugiau nei manoma
Kaip jaučiasi gatvės be palydovo pagalbos negalintis pereiti neregys? Tai daugmaž įsivaizduojame, o štai į silpnaregius numojama ranka – užsidėję stipresnius akinius matys viską. O jeigu ir jie nepadeda, jeigu žmogus į pasaulį žvelgia kaip per šydą arba aprasojusį langą?
Šiais laikais žmonių rega vis labiau silpnėja, nes daug laiko praleidžiame įsikniaubę į kompiuterius, bet kur ir bet kada be saiko maigome išmaniuosius telefonus. Mūsų visuomenėje silpnaregių ir neprigirdinčių, pasak L.Puodžiūnės, yra daugiau nei numanoma.
Todėl Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai ne tik medicinos, švietimo, prekybos bet ir kultūros įstaigų darbuotojus ragina dėmesingiau pažvelgti į neįgaliuosius, suvokti ir įvertinti jų poreikius.
Teatras – svetinga erdvė visiems
„Kol kas šalies teatrai žmonių su regos ir klausos negalia specialiais projektais nelepina, bet jiems skirtų spektaklių daugėja, tikimės proveržio“, – į artimiausią ateitį gana optimistiškai žvelgia L.Puodžiūnė.
Lietuvoje spektaklių garsinio vaizdavimo versijos pradėtos kurti prieš septynerius metus Vilniuje. Paskui jomis susidomėjo Kauno dramos teatras, kuriam prieinama itin kokybiška audiovizualinio vertimo įranga, išsijudina Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos teatralai.
„Didžiojoje salėje paliksime daugiau vietų prie vežimėlių prikaustytiems žmonėms ir jų palydovams. Norime, kad uostamiesčio teatras taptų atviras įvairių socialinių grupių atstovams ir svečiams“, – ambicingus KVDT tikslus skelbia direktorius Tomas Juočys.
