Tokia galimybė nušvito ir 41 metų operos solistei Vidai Miknevičiūtei. Likimas jai atsiuntė retą išbandymą – pakeisti Berlyno valstybinės operos premjeroje ryškiausią šių dienų sopraną Sonyą Yonchevą.
Pandemija apvertė planus
Po kritikų išgirto debiuto šį rudenį Salomėjos vaidmeniu vienoje svarbiausių Europos operos scenų – Vienos valstybinėje operoje – Vida kibo mokytis naujos didelės Elzos partijos Richardo Wagnerio operoje „Lohengrinas“. Jos pasirodymai Elzos vaidmeniu Berlyno valstybinės operos „Unter den Linden“ spektakliuose buvo numatyti sausį.
Tačiau solistės neapleido nerimas, kad darbas nueis perniek. Juk Vokietijoje – karantinas: kultūros renginiai uždrausti, teatrai uždaryti.
Pandemija pakeitė ir Berlyno valstybinės operos planus: „Lohengrinas“ repertuare atsirado vietoje didesnio projekto – Richardo Strausso operos „Moteris be šešėlio“, kurios premjera buvo numatyta kitų metų pradžioje, o Vida turėjo dainuoti tik jos antroje spektaklių serijoje.
Taigi Elzos vaidmuo į solitės darbotvarkę „įkrito“ netikėtai, o antroji sudėtis „Lohengrine“ – į ją pateko ir Vida – turėjo pasirodyti sausį.
Tačiau praėjusią savaitę „Unter den Linden“ paskelbė, kad V.Miknevičiūtė, pernai sužibėjusi šiame teatre R.Strauso „Elektroje“, pasirodys „Lohengrine“ jau pirmojoje gruodžio 13-osios premjeroje vietoje susirgusios spektaklio žvaigždės –bulgarų solistės S.Yonchevos.
Pagrindinį Lohengrino vaidmenį premjeroje atliks vienas iškiliausių šių dienų tenorų prancūzas Robertas Alagna, kitus vaidmenis kurs legendinis Rene Pape (Heinrichas), Jekaterina Gubanova (Ortruda), Martinas Gantneris (Telramundas). Tai – vieni garsiausių operos vardų.
Spektaklį režisuoja teatro įžymybė
Atrodo, V.Miknevičiūtėi teks ne menkesnis išbandymas negu Vaidui Vyšniauskui, kai šis prieš dvejus metus pakeitė Niujorko „Metropolitan Opera“ scenoje sunegalavusį R.Alagną operos „Samsonas ir Dalila“ antroje premjeroje. Tada įvykis plačiai nuskambėjo, nors spektaklį pamatė tik teatro auditorija.
O „Lohengrinas“ bus nuotolinė premjera. Gruodžio 13 d., 23.15 val. Lietuvos laiku ją transliuos „ARTE“ televizija bei „ARTE Concert“ interneto svetainė ir teatro tinklapis www.staatsoper-berlin.de.
Šiuo metu V.Miknevičiūtė intensyviai repetuoja Berlyne. Antradienį įvyko pirmoji sceninė visos operos repeticija. Paklausta apie pirmuosius įspūdžius, Vida atrašė trumpai – ženklu „liuks“ ir „juodai dirbu“.
„Lohengriną“ Berlyne režisuoja radikaliais sprendimais garsėjantis katalonų menininkas Calixto Bieito, su kuriuo Vakaruose jau susidūrė nemažai lietuvių solistų. Anot V.Miknevičiūtės, jis „labai paprastas, malonus ir beprotiškai kantrus“. Premjerą diriguos Matthiasas Pintscheris.
Skelbiama, kad kūrėjai sumanė „kovidinę“ operos versiją, kuri leis sumažinti chorą, išnaudoti visą scenos gylį, laikytis artistams saugių atstumų. Operos transliacijos ir kūrėjų vardai žada premjerai milžinišką auditoriją ir žiniasklaidos dėmesį.
Gal iš dalies dėl to S.Yoncheva nutarė patausoti jėgas. Sveikstanti nuo bronchito artistė aiškino savo pasitraukimą iš premjeros per trumpu repeticijų laikotarpiu. V.Miknevičiūtei po serijos spektaklių Vienoje per trumpą laiką parengti naują didžiulę partiją – taip pat ekstremalus iššūkis, bet solistė jį priėmė.
Teatras parodė pasitikėjimą
Jau vien lietuvės prilyginimas S.Yonchevai liudija didelį garsaus teatro pasitikėjimą artiste. V.Miknevičiūtės bendraamžė S.Yoncheva šiuo metu yra vienas pagrindinių aukščiausios lygos operos teatrų sopranų.
2015-aisiais pelniusi svarbiausią Vokietijos klasikinės muzikos apdovanojimą „Echo Klassik“ kaip scenos naujokė ši dainininkė per trumpą laiką padarė stulbinamą karjerą. Ji tapo geidžiamiausiu „Metropolitan Opera“, „La Scala“, Londono „Covent Garden“ karališkosios operos, Vienos ir Bavarijos valstybinių operų, Paryžiaus operos veidu. Solistę jau ne kartą matėme operų transliacijose iš Niujorko.
Jos repertuaras spalvingas, kai, tarkime, Asmik Grigorian, dažnai mūsų žiniasklaidos vadinama „geriausia pasaulio dainininke“ savo šlovę pelnė XX amžiaus veikalais ir kol kas tik žengia pirmuosius žingsnius į svarbiausias scenas.
V.Miknevičiūtė operos korifėjų kompanijoje atsidurs jau ne pirmą kartą. Berlyno „Elektroje“ jos scenos partneriai buvo legendiniai Waltraut Meyer, R.Pape, Ricarda Merbeth, spektaklius dirigavo Danielis Barenboimas. Tada daug kam lietuvė tapo atradimu, net garsusis dirigentas ją vadino „fenomenalia“.
Tačiau pats spektaklis buvo ne naujas, jau apkeliavęs daug pasaulio scenų. Dar daugiau matė Vienos valstybinės operos „Salomėja“, pirmą kartą įrašiusi Vidos vardą į šio teatro afišas. Taigi tokio dėmesio, kokį kūrėjams žada naujasis „Lohengrinas“, tada artistė negalėjo tikėtis.
Karjera įgijo pagreitį
V.Miknevičiūtė studijavo dainavimą LMTA Kauno fakultete ir Leipcigo F.Mendelssohno-Bartholdy muzikos akademijoje Vokietijoje, vėliau tobulinosi Ciuricho operos teatro ir Hamburgo valstybinės operos tarptautinėse studijose.
Artistė kūrė vaidmenis įvairiuose Vokietijos ir Šveicarijos teatruose, Latvijos nacionalinėje operoje, „Vilnius City Opera“.
Pagreitį jos karjerai suteikė 2019-ųjų debiutas Berlyno valstybinėje operoje „Unter den Linden“ Chrisotemidės vaidmeniu legendinėje režisierės P.Chereau „Elektroje“. Vėliau ji įkūnijo šiame teatre ir Helmvigę R.Wagnerio operoje „Valkirija“.
Šių metų pradžioje solistė sulaukė pripažinimo Australijoje, pirmą kartą kurdama Salomėjos vaidmenį R.Strausso operoje Melburno kompanijos „Victorian Opera“ spektakliuose. Šį spalį Salomėjos partija ji sėkmingai debiutavo Vienos valstybinėje operoje.
V.Miknevičiūtė pasirodė ir Provanso Ekso festivalyje Prancūzijoje, operečių festivalyje „Seefestspiele Mörbisch“ Austrijoje, V.Gergijevo festivalyje Suomijoje.
Jai teko dirbti su batutos garsenybėmis D.Barenboimu, K.Nagano, V.Gergijevu, A.Fischeriu.
Ypatingas solistės bruožas – universalumas. Jos repertuare – įvairiausi vaidmenys italų, prancūzų, vokiečių, austrų, rusų kompozitorių operose, populiariose operetėse.
Tarp V.Miknevičiūtės laimėjimų – I vieta ir publikos prizas R.Stolzo „Viennese Operetta“ dainininkų konkurse Hamburge, III vieta konkurse „Operetė mano meilė“ Kaune, diplomai daugelyje dainavimo konkursų Lietuvoje ir Rusijoje.
Lapkričio mėnesį didelį interviu su lietuvių sopranu išspausdino Vokietijoje leidžiamas žurnalas „Oper!“.
