Išskirtiniu būdu pasaulį išvydęs šokio spektaklis „Faustas“ buvo nufilmuotas, o publika jo įrašą išvys artimiausiu metu.
Virtualūs plojimai
Legendinį alchemiką ir mokslininką Faustą jaunystėje įkūnijo Roman Semenenko, senąjį Faustą – Arshak Gyozalyan, Eleną – Alvina Krout, Margaritą – Oleksandra Borodina. Mokslininką prarasti sielą sugundžiusiu Mefistofeliu tapo – Danylo Butenko, Vagneriu – Ričardas Jankevičius, Margaritos broliu – Mykhailo Mordasov, Margaritos motina – Kristina Gudelytė, Elenos sūnumi – Povilas Kažukauskas, Kunigu – Šarūnas Juškevičius, barmene – Živilė Subačiūtė. Sveikiname su premjera!
Premjera gimusi iš begalinio optimizmo
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė L.Vilimienė pasakoja, kad karantinas buvo paskelbtas prieš pat numatytą šokio spektaklio „Faustas“ gimimą. Beliko pasidžiaugti tuo, kad meniniams kolektyvams buvo leidžiama repetuoti. Nutarta premjeros neatsisakyti bei ieškoti naujų įgyvendinimo būdų.
„Šokio spektaklio „Faustas“ (pagal J. W. Goethe) premjeros filmavimai Žvejų rūmuose laikantis aukščiausių saugumo reikalavimų vyko dvi dienas, nes meniniai kolektyvai buvo filmuojami atskirai, vengiant kontakto.
Televizinė „Fausto“ premjera vyko be žiūrovų: artimiausiu metu tikimės žiūrovams pristatyti vaizdo įrašą, o kai tik leis sąlygos – gyvai.
Tuo tarpu džiaugiamės tapę pirmi: televizinio formato premjeros Lietuvoje dar nėra buvę. Projektavome ir dėliojame jos planus su daugybe nežinomųjų, stengdamiesi pridėti maksimaliai daug optimizmo. Sveikinu visus su premjera. Belieka konstatuoti, kad grožis nugali viską“, – sako L.Vilimienė.
Svarbiausia – šokti
Šokio spektaklio choreografas Robertas Bondara atvykęs iš Lenkijos pasakojo, kad pandemiją sunkiai išgyvena viso pasaulio menininkai, tačiau stengiasi kuo greičiau reaguoti ir prisitaikyti.
„Baleto šokėjams labai svarbu jausti publiką, girdėti orkestrą. Sunku pristatyti premjerą, kai nejaučiame iš publikos sklindančios energijos. Net nebūtina girdėti plojimų: viską išduoda tvyranti emocija.
Šį kartą teko to atsisakyti. Dirbome atskirai, buvo naudojamas muzikos garso įrašas. Bet svarbiausia šokti! Viskas įmanoma, kai turi didžiulį užsidegimą ir norą kurti.
Šis šokio spektaklis gimė dirbant su tarptautine šokio trupe: šokio žmonėms lengviau dirbti kartu nei kitiems menininkams, nes šokis nepaiso valstybių sienų ribų. Šokis – universali kalba“, – sakė R.Bondara.
Spektaklio scenografė ir kostiumų dailininkė Martyna Kander – Lenkijoje gerai žinoma jaunosios kartos kūrėja.
Ji ir R.Bondara – ne pirmus metus sėkmingai veikiantis kūrybinis tandemas. Šiemet M.Kander Lenkijoje jau trečius metus iš eilės pelnė apdovanojimą už geriausią scenografiją, ir tai buvo R.Bondaros spektakliams kurti darbai.
Iš Lenkijos atvyko ir vaizdo projekcijų dailininkė Jagoda Chalcińska bei šviesų dailininkė Karolina Gębska.
Muzika atspindi žmogaus laikinumą
Šokio spektaklyje „Faustas“ Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, choras ir solistai: Rosana Štemanetian, Ernesta Stankutė, Evgenii Milovanov, Valdas Kazlauskas atliko skirtingų kraštų bei epochų kompozitorių – Wolfgango Amadeus Mozarto, Fryderyko Chopino ir Arvo Pärto – sukurtą muziką.
„Daugiausiai išgirsite W.A. Mozarto muzikos. Ir visai neatsitiktinai, nes J.W.Goethe ir W.A.Mozartas – amžininkai. Atpažinsite ir W. A. Mozarto „Requiem“.
Ši muzika ypač atspindi žmogaus laikinumą: tiek anų laikų, tiek šių. Šokio spektaklio „Faustas“ premjera gimė be kolektyvų kontakto: baletas šoko atskirai, orkestras grojo – sau.
Vėliau aš stebėjau baleto repeticijas, o R.Bondara klausėsi kaip groja orkestras ir mes tai aptarėme. Pritrūkome tik to mus apjungiančio bendrystės jausmo. Man tai pirma tokia premjera. Tad labai laukiame karantino pabaigos ir susijungimo“, – sakė spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas.
Paryškinti vertybes
Vokiečių literatūros klasiko J. W. Goethe kūrinys nepaliauja žadinti apmąstymų apie vidinius žmogaus konfliktus: proto ir jausmų įtampas, pažinimo troškulį ir asmenybės ribotumą; apie faustiškąjį žmogų, kuris po kiekvieno noro išsipildymo atranda vis naujų troškimų ir todėl negali rasti ramybės ir pastovumo.
Šokio spektaklis išryškina Fausto ir Margaritos tragediją, jų meilės dramatizmą, aistrą, viliones ir išgyvenimus.
Ir žinomą, garsusis Mefistofelio ir Fausto sandėris: nerimstantys, nuolat gyvenimo prasmės ir laimės ieškantys žmonės, vardan gebėjimo regėti ateitį gali paaukoti svarbiausias gyvenimo vertybes ar net sielą.
Choreografas R.Bondara pasakojo, kad statydamas „Faustą“ nesistengė tiksliai perteikti jo siužeto, tačiau siekė rasti kūrinio sąsąjų su šiais laikais, pabrėžti jo keliamų vertybių svarbumą šiandienos visuomenei.
„Mes nekuriame detalaus istorinio pasirodymo: būtų sudėtinga jį perteikti šokio kalba, bet stengėmės ištraukti detales, kurios aktualios šių dienų žiūrovams“, – akcentuoja R.Bondara.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru.
