Jis inicijavo lietuviškų grupių pristatymą šiuo metu vykstančiame Londono džiazo festivalyje – tiesa, virtualų. Prieš kelias dienas šiemetinių „Vilnius Jazz“ projektų Londono festivalio virtualioje programoje klausėsi per keturis tūkstančius improvizacinės muzikos mėgėjų iš viso pasaulio.
Dėl pandemijos – naujos galimybės
A.Gusčio rengiamas festivalis jau ketvirtą kartą surėmė pečius su partneriais Londone. Anksčiau jie yra kartu pristatę Vilniuje bei Londone bendrą lietuvių ir britų projektą su Liudu Mockūnu ir Mariumi Aleksa. Londone „Vilnius Jazz“ atstovavo ir „Dainius Pulauskas Group“.
Dabar L.Mockūnas, D.Pulauskas ir Arkadijus Gotesmanas su Londono džiazo festivalio vėliava parodė pasauliui savo naujausius darbus, kurių pasaulinės premjeros nuskambėjo šį rudenį „Vilnius Jazz“ scenoje.
Dėl pandemijos stipriai apribojus festivalio publiką, šiemet visą „Vilnius Jazz“ norintieji galėjo stebėti feisbuke. Kompanija „Videobankas“ koncertus nufilmavo nepriekaištingai.
Iš šių bei LRT įrašų į vieną muzikinį bloką sumontuoti trijų kontrastingų projektų fragmentai papildė Londono džiazo festivalio užsienio artistų programą. Joje taip pat prisistatė Prancūzijos, Norvegijos, Švedijos, Šveicarijos, Armėnijos, Kubos, Turkijos ir kitų šalių džiazo pažibos.
Praplėtė renginių spektrą
Nuo 1992-ųjų rengiamas Londono džiazo festivalis yra vienas labiausiai laukiamų kultūros įvykių Jungtinės Karalystės (JK) sostinėje. Dėl sudėtingos Covid-19 situacijos visą savo programą šiemet jis pirmą kartą perkėlė į virtualią erdvę. Solidumu ji nė kiek nenusileido ankstesnėms – iki lapkričio 22-osios iš viso pristatys per 100 renginių, nufilmuotų įvairiausiose JK sostinės vietose ir užsienyje.
Jų spektras įspūdingas – nuo klasikinio džiazo įrašų, kino dokumentikos ir projektų iš festivalio džiazo archyvų iki šiandieninių scenos aktualijų, interaktyvių muzikinių sesijų visai šeimai, interviu su džiazo žmonėmis ir jų pokalbių karštomis temomis.
Programose figūruoja svarbiausios Londono koncertų salės ir garsiausi džiazo klubai. Kaip ir spėta, festivalis pritraukė netgi didesnę klausytojų auditoriją nei paprastai. Dalis jo transliacijų buvo nemokamos.
Pristatė jaunąją džiazo kartą
Nors A.Gustys projektus Londonui atrinko dar gerokai prie festivalį Vilniuje, jų negirdėjęs, pro šalį nebuvo prašauta – L.Mockūno ir Arno Mikalkėno suburtas „Improdimensijos“ orkestras, Dainiaus Pulausko akustinis trio ir Arkadijaus Gotesmano projektas „Prayer“ („Malda“) sulaukė daug komplimentų iš virtualios auditorijos, kuri spontaniškai dalijosi įspūdžiais internete.
Smagu, kad džiazo meistrai savo projektais pristatė būrį šalies džiazo jaunimo. Dėl pandemijos žlugus numatytai „Vilnius Jazz“ programai su Niujorko įžymybėmis, festivalyje kaip niekad plačiai gavo pasireikšti, jame net dominavo jaunoji improvizuotojų karta – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šiuolaikinės muzikos ir improvizacijos magistro studijų programos ugdytiniai.
Šią programą tik prieš kelerius metus sukūrė improvizacinės muzikos grandas L.Mockūnas kartu su žinomu kompozitoriumi Vykintu Baltaku, bet jos vaisiai – akivaizdūs. Buvusieji ir dabartiniai jos studentai sudarė ir „Improdimensijos“ orkestro branduolį.
A.Gotesmanas savo „Maldoje“, skirtoje Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams, taip pat remėsi jaunaisiais improvizuotojais, o D.Pulauskas „Vilnius Jazz“ įraše grojo savo kompozicijas iš naujausio albumo su jaunosios kartos kolegomis kontrabosininku Armanu Isojanu ir būgnininku Augustu Baronu.
Publiką sužavėjo „Improdimensijos“ orkestro azartas, išradingumas, neįprasti ausiai skambesiai. A.Gotesmano „Malda“ suintrigavo klausytojus idėja jungti žydų ir lietuvių folklorą. Projekto jaunimui puikiai pavyko improvizacijomis perteikti žydišką muzikos koloritą, o dar labiau savo emocingomis giesmėmis jį sustiprino Vilniaus choralinės sinagogos maldų vadovas Shmuelis Yatomas. D.Pulauskas nukėlė publiką į poetišką muzikos oazę.
Tiesa, projektus teko stipriai sutrumpinti, bet patys autoriai atrinko Londono programai įdomiausius jų fragmentus.
Laukia nauja santykių era
A.Gustys džiaugėsi transliacijos metu sulaukęs daug palaikančių žinučių iš savo užsienio kolegų. Birmingamo koncertų salių džiazo konsultantas Tony Dudley-Evansas gyrė lietuvių muzikantų lygį ir visus tris projektus. Londono džiazo klubo „Vortex“, šiemet JK radijo „Jazz FM“ išrinkto „Metų scena“ organizatorius Oliveris Weindlingas prisipažino pavydintis A.Gusčiui, kad šis net per pandemiją įstengė suburti festivalyje visą orkestrą.
„Pagaliau girdime ne tik britų ir amerikiečių džiazą – kiek daug gerų dalykų vyksta Europoje!“, – parašė džiazo radijo laidų redaktorius iš Sarajevo Ognjenas Tvrtkovicius.
„Tai buvo turbūt paskutinysis mūsų kontaktas su britais prieš naują santykių erą. Ateityje nebus lengva bendrauti“, – apgailestavo A.Gustys.
Mat pasibaigus pereinamajam „Brexit“ laikotarpiui, nuo kitų metų sausio, Europos sąjungos menininkams ir sportininkams JK galios tokie patys reikalavimai kaip ir neeuropiečiams: norint koncertuoti, dalyvauti renginiuose ir festivaliuose, konkursuose ar perklausose, kūrybinėse dirbtuvėse ir savo kūrybos pristatymuose reikės darbo vizų.
Praradimai laukia ne tik britų publikos. ES savo ruožtu gali atsakyti biurokratiniais suvaržymais JK menininkams. Judėjimo laisvės apribojimai po „Brexit“ gali pasirodyti kur kas skaudesni, nei tikėtasi.
