Nepaisant pasaulyje siaučiančios pandemijos, lietuvių kūrėjai imasi netikėtų projektų. Tarpukariu kompozitoriaus Vlado Jakubėno (1904 – 1976) sukurtas lietuviškas baletas „Vaivos juosta“ lapkričio pabaigoje atgims virtualioje scenoje. Klasikiniam baletui naujas šiuolaikines formas sukurti ėmėsi režisierė bei choreografė Marija Simona Šimulynaitė.
Pasak režisierės, baletui neįprasta išpildymo forma spektakliui turėtų suteikti ir naujų prasmių: „Tai, tikriausiai, bus pirmasis lietuviškas baletas, kuris pirmiausia bus parodytas internetu. Tačiau tokia spektaklio forma atveria galimybę jį tuo pačiu metu pristatyti ne tik Lietuvos didmiesčių gyventojams, bet ir žmonėms iš mažesniųjų šalies miestų bei išeiviams“.
Išeivijos tema – itin glaudžiai susijusi ir su paties baleto istorija. Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą sukurtas kūrinys – tuo metu taip ir nebuvo parodytas Lietuvoje. Abu jo autoriai – kompozitorius impresionistas V. Jakubėnas ir libreto autorius, literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius – dėl karo grėsmių 1944-aisiais pasitraukė iš Lietuvos. „Vaivos juosta“ kone šimtmetį praleido prisiminimuose kol vėl pateko į šiuolaikinių kūrėjų rankas.
M. S. Šimulynaitės kuriama „Vaivos juosta“ – klasikinės muzikos, tradicinės lietuviškos simbolikos, bei šiuolaikinio baleto ir technologijų sintezė. Skambant klasikinei baleto muzikinei aranžuotei, kurią įrašė Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Modesto Pitrėno, atlikėjai pasineria į vizualinėmis projekcijomis sustiprintą pasaulį.
Baletas „Vaivos juosta“ pasakoja Lietuvių liaudies legendą apie tai, kaip atsirado vaivorykštė. Grožio dievaitė Vaiva pamilsta žemės sūnų, muzikantą Straublį ir padovanoja jam pasakiško grožio juostą. Dviejų širdžių meilę sutrukdo pavydus dangaus valdovas Perkūnas. Prievarta tapusi Perkūno žmona, Vaiva iš savo sielvarto ir nuostabių mylimojo prisiminimų nuaudžia dar vieną juostą ir grįžta į žemę. Tačiau supykusio Perkūno trenksmas nusineša Vaivą amžinybėn, o danguje suspindi vaivorykštė – Vaivos siela, žadanti talentą ir įkvėpimą.
Pasak režisierės M. S. Šimulynaitės, juostos simbolis baleto spektaklyje nuolat transformuojasi. Ji atspindi ir meilės ryšį tarp Vaivos ir Straublio, ir Vaivos ryšį su žeme, pomirtiniu ir gyvuoju pasauliu. Tačiau tuo pačiu, baleto kūrėjų likimas į „Vaivos juostą“ leidžia pažvelgti ir iš meilės savo šaliai, patriotiškumo perspektyvos.
„Pats baletas byloja meilę Lietuvai, kalba apie patriotiškumą, mūsų visų šaknis, ragina nesiblaškyti ir vienytis visuose pasaulio kraštuose išsibarsčiusiems lietuviams. Ne veltui vienas iš ryškiausių simbolių spektaklyje – juosta. Man ši juosta yra tarsi tiltas, jungiantis Lietuvą ir mūsų tautiečius, kurie buvo priversti emigruoti, tiek karo ar pokario metais, tiek po Nepriklausomybės atgavimo. Juk jie taip pat, dažnu atveju, buvo neprognozuojamų „perkūnų“ audrų aukos. Tačiau nepaisant visko, nesunaikinamas ryšys su savo tauta išlieka,“ – sako režisierė M. S. Šimulynaitė.
Kylančia žvaigžde tarpukario scenoje laikyto V. Jakubėno „Vaivos juosta“ – dviejų dalių baleto spektaklis. Pagrindinius vaidmenis spektaklyje atlieka Kristina Tarasevičiūtė (Vaiva), Naglis Bierancas (Šėtonas), Genadijus Žukovskis (Perkūnas), Ignas Armalis (Straublys) bei Igoris Zaripovas (Miškinis).
Virtuali baleto „Vaivos juosta“ premjera – lapkričio 28 d., 19 val. Renginio nuoroda socialiniame tinkle „Facebook“: https://www.facebook.com/events/3319530481434434/.
Spektaklis finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.
