Vieną kartą išgirdę šios fortepijono žvaigždės kompozicijas, su niekuo kitu jų nesupainiosite: jų erdvė – uždara, jose nuolat pasikartojamai ir be galo lėtai auga įtampa, dėmesį prikausto minimali, vos juntama improvizacija.
Lapkričio 5 d. aktualios muzikos festivalio „Gaida“ klausytojai turės neeilinę progą išvysti solinį pasaulinio garso kūrėjo pasirodymą.
Prieš išskirtinį koncertą, vyksiantį Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, garsusis pianistas maloniai sutiko duoti interviu specialiai „Lietuvos ryto“ skaitytojams. Pianistą kalbina Rūta Šetikaitė.
– Nikai, jūsų kūryba dalijasi į dvi atskiras šakas: muzikos kompozicją ir atlikimą. Kaip suvokiate šių dviejų sričių junginį? Kuri darbo dalis jus džiugina labiausiai?
– Abi pusės sukuria skirtingas energijas. Mėgaujuosi gebėjimu kurti: susitelkimas į muzikos kūrimą reiškia pasitikėjimą savo somnambulišku darnos, prasmės ir jausmingumo troškimu.
Atlikimas reiškia gilios ir jausmingos patirties sukūrimą ir sykiu atsidavimą rizikingai daugybę žmonių – publiką, organizatorius, muzikantus ir mane patį – įtraukiančiai situacijai.
Tačiau tiek atlikėjas, tiek kompozitorius gali vienas iš kito išmokti daug dalykų: juk parašyta muzika tarsi reikalauja būti atliekama iš tikro, o ne vien ją sukūrusiojo galvoje ar popieriuje. Dauguma mane įkvepiančių didžiųjų XX a. kompozitorių taip pat buvo puikūs improvizatoriai ir atlikėjai.
– Muzikos kritikai nesutaria, kokio vis dėlto žanro muziką jūs atliekate: vieniems tai – šiuolaikinė muzika, kitiems – gryniausias džiazas. O kaip jūs pats įvardytumėte santykį (o gal atskirtį) tarp šiuolaikinės muzikos ir džiazo?
– Stengiuosi nesprausti muzikos į rėmus ir neskirstyti jos į istorinius periodus ar stilistikas. Šis lyginimas mane labiau supainioja nei nuskaidrina suvokimą.
Esu linkęs tarp šių kategorijų ieškoti įdomių fenomenų. Apskritai mane domina muzikos gebėjimas atlikti tarpininko vaidmenį tarp muzikanto ir klausytojo. Tačiau įtampa tarp tradicijos ir naujų reiškinių, tarp klasikinių ir novatoriškų kodų visada lieka aktuali muzikantui.
Igoris Stravinskis sakė, kad kiekviena kompozicija yra nei daugiau, nei mažiau, o tik iki tol sukurtų kompozicijų komentaras.
– Kaip manote, ar kompozitoriai ir muzikantai turi savo misiją? Kokia ji?
– Jų misijoms atlikti pirmiausia reikia… vieniems kitų. Kompozitoriai ir atlikėjai iš skirtingų perspektyvų juda į tą patį tikslą: sukurti tikrą ir sąžiningą muzikos, kaip esminės universalios energijos, dalijomosi su publika akimirką.
Parašyta kompozicija juk niekada nėra abstraktus „pats sau“ sukurtas šedevras. Ji ima veikti tik tada, kai yra atliekama, kai skamba ir randa savo klausytojus. Muzikos magija įvyksta tarp kompozitoriaus, muzikantų ir žiūrovų.
– Pakalbėkime apie muzikos kūrimą kiek plačiau. Ar kurdamas daugiau mąstote apie grupę arba muzikantus, kurie tą kompoziciją atliks, ar apie klausytojus, kurie ją girdės?
– Rašau muziką neatsiedamas jos nuo konteksto: skiriu kompoziciją grupei, kuri ją gros tam tikroje programoje tam tikrai auditorijai. Tačiau lygiai taip pat mąstau ir apie save ir savo suvokimą apie minėtą kontekstą ir mėgavimąsi juo.
Be publikos grupės veikla neturi prasmės. Tas išskirtinis dalijomosi ir bendrumo jausmas yra svarbiausia emocija, pripildanti širdis pasitenkinimo, skatinanti mokytis ir tobulėti bei patirti gyvenimą jausmiškai, be žodžių.
– Kūrinio sukeliama emocija ir publikos reakcijos paprastai priklauso ne tik nuo meistriško muzikantų atlikimo, tačiau ir nuo vietos, kurioje jis atliekamas, ir garso kokybės. Ar sutinkate su šia mintimi?
– Visiškai sutinku. Kontekstas ir susiklosčiusios aplinkybės daro milžinišką įtaką pasirodymui ir pačios kompozicijos suvokimui, o juk visiškai kiekvienas fortepijonas turi savitą charakterį ir šarmą!
Stipriausi pasirodymai ne visada sukuriami esant tik patogioms aplinkybėms. Kiekviena situacija atveria naujas erdves ir progas.
– Jau daugelį metų bendradarbiaujate su viena ryškiausių šiuolaikinės ir džiazo muzikos leidyklų „ECM Records“. Ar darbas su leidykla daro įtaką jūsų muzikos kūrimui, stilistikai?
– Ši leidykla yra unikali tuo, kad jos įkūrėjas Manfredas Eicheris yra ne tik geras prodiuseris, bet ir puikus muzikantas bei atlikėjas. Darbas su „ECM Records“ yra labai įkvepiantis, o kiekvienas įrašas – daugybės žmonių komandinis darbas.
Manau, toks bendradarbiavimas yra būtinas kūrybiniame holistinio albumo gimimo procese.
– Jūsų muzikinis kelias prasidėjo nuo visai netikėto instrumento: būgnų, vėliau perėjote prie fortepijono. Galiausiai sekė kompozicijos, lingvistikos, muzikologijos ir filosofijos studijos. Kokie buvo pirmieji jūsų impulsai pradėjus eiti kūrybos keliu, kas jums padarė didelę įtaką kaip menininkui?
– Eksperimentuoti su kūryba pradėjau dar būdamas labai mažas. Įsivaizduokit: iki paauglystės gerai nepažinojau natų, tačiau viską išmokdavau tiesiog klausydamas ir stebėdamas.
Taigi nuo pat pradžių mano mokytojai padrąsino mane įrašyti visas improvizacijas ir vėliau sukurti atskirus kūrinėlius remiantis tais įrašais. Šitaip man atsivėrė galimybė labai anksti pradėti dirbti su sudėtiniais metrais ir ypatingais ritmais jų dorai net nesuprantant, tiesiog labai natūraliai pajaučiant.
Didelę įtaką tais vaikystės metais man darė bemaž visi muzikos žanrai: nuo popmuzikos, rumunų liaudies muzika iki džiazo.
– Ar kada pamąstėte, ar įmanoma išskirti vieną patį įspūdingiausią jūsų karjeros įvykį?
– Tiesą sakant, kiekviena spalva muzikoje sukuria nepamirštamą akimirką. Girdėdadamas natą, toną, garsą, iš karto visa savo siela jaučiuosi esantis visatos namuose. Mažiausiame natos virptelėjime, tarsi vandens laše, galima išvysti visus gyvenimo ir evoliucijos stebuklus.
– Lapkričio 5 d. Lietuvos publika jus ir vėl išvys scenoje: pasirodysite solo aktualios muzikos festivalyje „Gaida“ Šiuolaikinio meno centre. Kokios auditorijos tikitės ir kaip renkatės kūrinius, kuriuos atliksite per koncertą?
– Esu labai laimingas galėdamas pasirodyti festivalyje, kuris pritraukia labai atvirą, smalsią publiką, į muziką žvelgiančią kaip į kintančią, universalią ir jautrią meno formą.
Kol kas sunku kalbėti apie pasirodymą konkrečiau: atvykęs į vietą, stebėsiu aplinkybes ir ieškosiu to, kas mane įkvepia.
