Režisieriaus A. Rybakovo premjeroje „Irano konferencija“ – itin aktualios temos ir aktorių žvaigždynas

Vaidmenis jo spektaklyje kuria tokie garsūs aktoriai, kaip Juozas Budraitis, Algirdas Dainavičius, Darius Gumauskas, Darius Meškauskas, Arūnas Sakalauskas, Toma Vaškevičiūtė, Airida Gintautaitė ir kiti. Jau šį penktadienį, spalio 30 d., OKT/Vilniaus miesto teatre jie pristatys premjerą „Irano konferencija“ pagal Ivano Vyrypajevo pjesę.

„Irano konferencija“ – tai gyva ir apmąstymus skatinanti filosofinė pjesė. Veiksmas vyksta simpoziume Kopenhagoje, kur susirenka devyni unikalių sričių specialistai aptarti Artimųjų Rytų ir šių dienų Irano problemas: mirties bausmes, kankinimus ir kitus asmens teisių ir laisvių pažeidimus.

Žengdami ant pakylos, intelektualai skaito pranešimus, tačiau diskusija greitai pereina nuo sociopolitinių aspektų prie pokalbių apie etinius skirtumus, dvasingumą, asmenines traumas ir dilemas, susijusias su šių dienų visuomenės krizėmis. Jų teiginiai sukelia jautrią diskusiją apie aktualias problemas ir požiūrį į jas skirtingų kultūrų pasaulyje, kelia klausimus apie mūsų civilizacijos ateitį.

Idėja imtis „Irano konferencijos“ A. Rybakovui kilo stažuotės pas patį I. Vyrypajevą metu. Čia jaunasis kūrėjas susipažino su jo pjesėmis, kartu su autoriaus pagalba jas išanalizavo ir išvertė į lietuvių kalbą.

„Su I. Vyrypajevu esu dirbęs ne vieną kartą. Kai būdavau jo asistentu, jis vis man duodavo ka nors paskaityti: tai savo paties kūrybos, tai straipsnių, tai grožinės literatūros kūrinių. Kartą jis man atsiuntė šią pjesę. Perskaitęs iš karto supratau, kad norėsiu ją pristatyti Lietuvos publikai. Išvertęs šią pjesę, surengiau jos skaitymus, kurie OKT Studijoje vyko vasario mėnesį, o štai dabar džiaugiuosi, jog skaitymai virsta į spektaklį.

Aš norėčiau, kad šiuos tekstus išgirstų kuo daugiau žmonių. Nors pjesė parašyta prieš keletą metų, dėl šiandien pasaulyje vykstančio chaoso ji tampa dar aktualesnė. Pati esmė yra ne konkrečiuose šiandienos įvykiuose, o tame, kaip jie mus paveikia, kaip jie skatina mus elgtis, kaip jie daro įtaką mūsų mąstymui. Tad esmė yra mumyse, o tai jau amžini dalykai, kurie aktualūs nuolat“, – pasakojo A. Rybakovas.

Jaunam režisieriui pavyko surinkti tokią aktorinę komandą, kokios pavydėtų dažnas patyręs kolega. Tai Juozas Budraitis, Algirdas Dainavičius, Darius Gumauskas, Toma Vaškevičiūtė, Airida Gintautaitė, Darius Meškauskas, Rytis Saladžius, Severina Špakovska, Arūnas Sakalauskas ir Paulius Tamolė. Pasak A. Rybakovo, toks sprendimas nebuvo atsitiktinis – jo kuriamai spektaklio koncepcijai reikėjo būtent šių aktorių.

„Dar šiais metais OKT/Vilniaus miesto teatre imsiuos kitos I. Vyrypajevo pjesės „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. Spektaklyje vaidins mano buvę kursiokai. Nors šios pjesės personažai yra vyresni žmonės, idėjiškai man nekliuvo pakviesti vaidinti jaunus žmones, nes visos temos vis vien „persiskaito“. O štai su „Irano konferencija“ taip nepavyktų. Ši pjesė nepasiduoda interpretavimui, jai reikia autentikos. Būtent todėl nusprendžiau, jog turi veikti vyresni aktoriai.

Pjesės personažai yra žinomi, autoritetingi ir daug pasiekę asmenys, todėl ir aktorių norėjosi tokių pat. Be to, su kai kuriais jų teko dirbti anksčiau, kai kurie buvo mano mokytojai, todėl puikiai žinau jų aktorinius talentus ir pasirinkimas buvo aiškus“, – teigė režisierius.

Paklaustas, ar nebuvo baisu kalbinti tokias scenos žvaigždes vaidinti jauno, pradedančio režisieriaus spektaklyje, Artiomas buvo atviras. „Be abejo, iššūkiai ir baimė yra mano nuolatiniai palydovai, bet noras sukurti kažką gražaus ir prasmingo yra didesnis. Šis noras dažnai aptemdo protą ir skatina veikti, veikti, veikti. Tokiais momentais, paklaustas „Kaip aš tai dariau?“, neturiu atsakymo – viskas gavosi tiesiog savaime. Noras yra stipriausias variklis“, – pasakojo A. Rybakovas.

Šis jauno režisieriaus spektaklis yra drąsus bandymas priartėti prie atsakymų, ieškoti pagrindinių žmonijos vertybių, pradėti diskusiją temomis, kuriomis dažnai nenorime kalbėti. Čia kuriamas asmeniškas ir poetinis pokalbis apie gyvenimo prasmę, jo iššūkius, viltis. Žiūrovui pateikiami skirtingi požiūriai ir jų priešprieša šiandienos diskusijose apie religiją, politiką bei socialines problemas visame pasaulyje.

Spektaklio scenografiją kuria Bartė Liagaitė, kostiumų dailininkė – Aistė Ažubalytė, kompozitorius – Dominykas Digimas, videodizainerė – Aneta Bublytė, šviesų dailininkas – Povilas Laurinaitis. Šis spektaklis – tai bendras OKT/Vilniaus miesto teatro ir VšĮ Artišokai projektas.