Pasak organizatorių, tai bus ypatingas koncertas, kuriame publika galės susipažinti su Vidurio ir Vakarų Lietuvoje kuriamo džiazo ir improvizacinės muzikos skambesiu. Esame įpratę nuolat girdėti kalbas apie Vilniaus džiazo mokyklą, jos ryšį su legendiniu Ganelino trio, tačiau šiandieninėje Lietuvoje muzika plėtojasi kur kas gyvybingiau, geografinės ribos tampa bemaž nebeaktualios, o jaunieji muzikantai nesibodi imtis įvairių iniciatyvų ne tik sostinėje.
„Ąžuoliniai berželiai“ – tai laikinojoje sostinėje susikūręs multiinstrumentininkų trio, kuriame kiekvienas iš narių yra tarsi atskiras meno vadovas. Analogų šalyje neturintis improvizacinės muzikos darinys, be tradicinių, į savo pasirodymus įtraukia ir rečiau scenoje matomus instrumentus. Tai dinamiškas, tradicines kūrybos formules nuošalyje paliekantis trio.
„Ąžuoliniai berželiai“ – tai Arnas Mikalkėnas, Tomas Razmus ir Simonas Kaupinis. Šie trys puikūs muzikantai sukauopė ilgametę grojimo kartu patirtį, todėl puikiai pažįsta vienas kito individualų tembrą ir ritmą. Grupė aktyviai koncertuoja tiek Lietuvoje, tiek Europos šalyse.
Saksofonu ir bosiniu klarnetu grojantis Tomas Razmus – vienas novatoriškiausių savo kartos atlikėjų, pasirodęs įvairiuose avangardo ir improvizacinės muzikos projektuose, o taip pat su populiariojo džiazo bigbendais, scenoje grojęs kartu su Bobu Mintzeriu, Lasse Lindgrenu, Vladimiru Čekasinu, Kenny Wollesenu ir kitais.
Simonas Kaupinis, baigęs Balio Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą, įstojo į tūbos klasę LMTA ir tobulinosi pagal mainų programą Gioachino Rossini konservatorijoje Italijoje. Pernai jis baigė šiuolaikinės muzikos ir improvizacijos specialybės magistro studijas LMTA. Atlikėjas groja įvairiuose improvizacinės muzikos ansambliuose ir projektuose su kompozitoriais, dalyvauja džiazo ir akademinės muzikos festivaliuose Lietuvoje ir svetur.
Mušamaisiais grojantis Arnas Mikalkėnas – vienas aktyviausių laisvojo džiazo ir avangardo muzikos atlikėjų Lietuvoje. Jis – ir grupių vadovas, ir kompozitorius, kuriantis taip pat performansus. Arnas scenoje yra pasirodęs su tokiomis asmenybėmis, kaip Kenny Wollesenas, Michaelas Moore'as, Krestenas Osgoodas, Santiago Quintansas, Davidas Stackenas, Lasse Lindgrenas, Anne Liis Poll, Anto Pettlas ir kitais.
„Klaipėdos džiazo orkestras“ susikūrė 2013 metais, bet jau spėjo tapti tikru Vakarų Lietuvos džiazo ambasadoriumi. Jis atstovavo uostamiesčiui tarptautiniuose džiazo festivaliuose Kaliningrade, Odesoje, Šiauliuose, Tauragėje, taip pat pristatė įspūdingas programas Klaipėdoje. Kolektyvas koncertavo su žinomais pasaulio atlikėjais – amerikiečiais Jojo Mayeriu, Vernu Spevaku, Davidu Katzu, ispanu Francesko Angelu Latino, ukrainiete Anastasia Bukina.
Orkestras vienija geriausius regiono džiazo muzikantus – profesionalus ir studentus, dabartinius ir buvusius klaipėdiečius. Juos subūrė ir kolektyvui vadovauja Klaipėdos miesto džiazo siela saksofonininkas Kęstutis Sova. Šio muziko nuopelnai uostamiesčio džiazui buvo įvertinti Klaipėdos pilies džiazo festivalio įsteigtu „Džiazo žvaigždės“ apdovanojimu.
Ryškiausius laikinosios sostinės ir uostamiesčio džiazo bei improvizacinės muzikos atstovus suvienijęs projektas žada sostinės publikai intriguojantį ir nenuspėjamą vakarą. Tai bus masyvus, net vienuolika muzikantų įtrauksiantis pasirodymas.
Pasak organizatorių, šis koncertas bus ypatingas ir dėl to, kad vyks nebe daugeliui įprasta vieta tapusiose „MAMA Studios“ patalpose, bet glaudžiai su Lietuvos muzikos istorija susijusioje erdvėje – Vilniaus plokštelių studijoje (B. Radvilaitės g. 8).
Šioje studijoje buvo įrašyta daugiau kaip 1000 įvairių albumų, tarp jų – ne tik legendiniai miuziklai „Velnio nuotaka“ ir „Ugnies medžioklė su varovais“, bet ir grupių „Foje“ ar „Antis“ albumai, taip pat perkusijos meistro Vladimiro Tarasovo ir net klasikinės bei šiuolaikinės muzikos flagmano Osvaldo Balakausko darbai.
Statant Vilniaus plokštelių studiją ypač daug dėmesio buvo skirta didžiosios garso įrašų salės akustikai. Pagal atskirą 1964 m. inžinieriaus V. Bangaičio projektą 280 kv. m ploto akustiškai izoliuotojoje belangėje salėje buvo įrengtos 32 pakabinamos piramidės, primenančios stalaktitus, ir 5 garsą sugeriantys skydai, vadinami Bekešio skydais. Visą tai įrengta siekiant išgauti kuo grynesnį ir švaresnį garsą.
Deja, bet Bekešo skydai iki šių dienų neišliko. Tačiau nepaisant to, salė išlaikė puikią akustiką, todėl spalio 28 d. koncertas bus taip pat ypatingas garso kokybės prasme.
Improdimensijos koncertų ciklą remia Kultūros taryba ir Vilniaus savivaldybė
